Kovas – ne tik kalendorinio pavasario pradžia. Diena jau susilygina su naktimi, nuo paskutinio mėnesio sekmadienio vėl gyvensime vasaros laiku, ir tądien para teturės 23 valandas.

Darbas darbą gena

Esant palankiam orui, aštriu šepečiu ar grandikliu nuo vaismedžių kamienų, storesnių šakų reikia nuvalyti atplaišas, kuriame įsikūręs ištisas ligų bei kenkėjų veislynas. Nuvalytas atplaišas, sugrėbtus pernykščius lapus ir vaisių mumijas būtina sudeginti, kad neplistų ligos ir kenkėjai. Tvarkomi ir kaitrių pavasarinės saulės spindulių pažeisti vaismedžių kamienai.

Įprasta po Šv. Juozapo pradėti tvarkyti gėlių darželius, pasėti rūgštynių, krapų ar petražolių, žirnių. Reikėtų šiuos darbus atlikti pirmosiomis Mėnulio mėnesio dienomis.

Gandro galios

Visi pavasario mėnesiai „pakrikštyti“ paukščių vardais: kovas, balandis, gegužė. Kovą apskritai yra daug dienų, vienaip ar kitaip susijusių su paukščiais. Štai kovo 4-oji – varnėnų arba špokų diena, 10-oji – 40 paukščių diena (jei tą naktį pašąla, tai didelė tikimybė, kad gali šalti dar 40 naktų). Kovo 19-oji (Juozinės) pavadinta Pempės diena, 25-oji – Gandro diena arba dar kitaip – Blovieščiumi. Pastaroji – svarbi pavasario šventė. Sakoma, kad tą dieną net paukščiai nesuka lizdų, o meška keliasi iš guolio. Nuo šios dienos prasideda šiltasis metų laikotarpis.

Senoliai nuo Blovieščiaus iki balandžio 9-osios stengdavosi niekam nieko neskolinti, o paskolintą – susigrąžinti. Gandro dieną šeimininkės neliesdavo kiaušinių, kad išsiristų sveiki viščiukai, ančiukai.

Ornitologams ne kartą teko įsitikinti, kad gandrai paprastai renkasi tvarkingas sodybas, gerus šeimininkus. Pas piktus, nevalyvus ar nedorus šeimininkus ilgai neužsibūna. Tad galime didžiuotis, kad Lietuva yra viena turtingiausių pagal gandrų gausą šalis Europoje. Tebetikima, kad gandrai ne tik neša laimę, bet ir gali neįžengiamuose raistuose, durpynuose pradanginti sodybos šeimininkų ligas. Todėl seniau ligų kamuojamieji išvydę gandrą prašydavo jo nunešti ligą į klampius raistus ar ant sausų medžių.

Iki šiol tikima, kad jei pirmą kartą pamatysi skrendantį gandrą, visus metus visur spėsi, viskas seksis, o jei išvysi tupintį gandrą – sėkmę vargiai pavyks suvaldyti.

Orų spėjimai

Pagal kovo mėnesio griaustinį bandoma nuspėti atskubančio pavasario orus. Jei jis nugriaudės pučiant pietų vėjui – tikėkimės šilto pavasario, jei vakarų vėjui – lietingo, o jei šiaurės ar rytų – šalto. Jei pirmas griaustinis nugriaudės ežerams dar neišsilaisvinus iš ledo gniaužtų, lauk šilto pavasario. Pastebėta ir tai, kad paskui ankstyvą pavasario griaustinį atsėlindavo atšalimas. Griaustinis šį mėnesį – gero derliaus pranašas.

Šiltą pavasarį žada anksti parskridę paukščiai, tarp sniego lopinėlių pasirodę geltoni šalpusnio žiedai. Kuo šaltesnė žiema, tuo šiltesnis pavasaris. Lėtai sprogstantys medžiai įspėja, kad šaltukas neskubės trauktis. Pavasario ženklai gražiai skamba mūsų tautosakoje: "Baltalksnis žydi – krantan varo lydį" (neršto pradžia); "Per Šv. Juozapą (kovo 19 d.) lydeka nerštan, o gervės – raistan"; "Šalpusnis auksu sutvisko – sniegas sudrisko"; "Anksti pavasarį kaitri saulė galvą kaitina, o kojas įšalas šaldo".

Pranašingos dienos

Nuo seno mėginama pagal astronominio pavasario dienas atspėti būsimus visų metų orus. Štai kovo 21-oji nusako pavasario orus, 22-oji – vasaros, 23-ioji – rudens, o 24-oji – žiemos. Sakoma, kad jei kovo 18 –20 d. šilta ir giedra, vasarą neteks bijoti krušos, o jei kovo 20 – 22 d. apniukusios, tai naktimis galime sulaukti šalnų. Jei mėnesio pradžioje telkšo balutės, iš beržo gausiai teka sula – bus šlapia vasara. Jei pavasarį upėse ilgai nepakyla vanduo, kovo viduryje nusistovi sausi, gražūs orai, tai ir vasara turėtų būti maloni.

Dažnokai pavasaris prasideda šniokščiančiais lietumis, kurie nuplauna purviną sniegą, o upokšniai išnešioja per žiemą susikaupusias šiukšles, tarsi ragindami apsikuopti namus, kiemus, skveruose ir dar išlikusiuose parkeliuose. Tokiu būdu pasirengsime pirmajai žalumai.