- Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Svarbu: prispaustos šalčio ir sniego gausos, kurapkos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų, tad reikia įrengti joms užuovėjas ir parūpinti lesalo.
-
Svarbu: prispaustos šalčio ir sniego gausos, kurapkos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų, tad reikia įrengti joms užuovėjas ir parūpinti lesalo.
-
Svarbu: prispaustos šalčio ir sniego gausos, kurapkos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų, tad reikia įrengti joms užuovėjas ir parūpinti lesalo.
Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą pasiekia nerimą keliančios žinios apie badaujančias ir prie žmonių gyvenamųjų vietų besibūriuojančias kurapkas, kur jos ieško maisto.
"Draugijos tarybos sprendimu kreipiamės į šalies visuomenę – padėkime atšiaurios žiemos užkluptiems paukščiams. Drėgnas sniegas, spustelėjus šalčiams, pasidengė kieta suledėjusia danga. Pro sukietėjusio sniego storymę kurapkos nebeįstengia prasikasti iki želmenų. Mes galime ir turime joms padėti. Atokiau nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų užuovėjoje iki žemės nuvalykime joms aikšteles, iš eglišakių pastatykime pašiūres", – ragina Lietuvos ornitologų draugija.
Jos specialistų teigimu, tokiose slėptuvėse paukščiai galės glaustis nuo vėjo ir rasti joms papilto lesalo – įvairių grūdų ar kruopų. "Papildomas maitinimas padėtų kurapkoms ištverti šaltmetį", – sako Lietuvos ornitologų draugija.
Kurapkos sparčiai nyksta visoje Europoje. Regis, dar taip neseniai jos buvo neatsiejamas lietuviško kaimo kraštovaizdžio dalimi. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo stebimas katastrofiškas kurapkų populiacijos nykimas. Neatsitiktinai jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kelios paskutinės šiltos ir beveik besniegės žiemos padėjo kurapkoms atkusti. Vis dažniau vakaro sutemose buvo galima išgirsti jų džeržgiantį jų tuoktuvių balsą. Tačiau ši žiema kurapkoms vėl gali skaudžiai smogti. "Tad kviečiame visus pagal savo išgales padėti į bėdą pakliuvusiems sparnuočiams", – kviečia ornitologai.
Kurapkos yra sėslūs paukščiai. Prispaustos šalčio ir sniego gausos, jos traukia arčiau žmonių gyvenamųjų vietų: vienkiemių, kaimų, gyvenviečių, atklysta net į didesnius miestus.
Prispaustos šalčio ir sniego gausos, kurapkos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų, tad reikia įrengti joms užuovėjas ir parūpinti lesalo.
Įrengiant lesyklas kurapkoms labai svarbu parinkti tinkamą vietą – kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų, fermų, nes paukščius gali imti medžioti katės ir šunys. Paprastai vieta lesykloms ir užuovėjoms parenkama netoli vietų, kur slepiasi patys paukščiai: prie sodų, krūmuose, palaukėse, šalia giraičių ir pan. Krūmai padeda joms apsisaugoti nuo plėšriųjų paukščių antpuolių.
Paprasčiausias būdas gelbėti kurapkoms žiemą – nuvalyti plotelius sniego nuo žiemkenčių laukuose ir kultūrinėse pievose. Taip parengus aikšteles, paukščiai patys susiras įvairaus maisto. Tik labai svarbu sniegą valyti reguliariai, o gausiai sningant – net kelis kartus per dieną.
Kiek sudėtingiau įrengti, bet lengviau prižiūrėti iš šiaudų, nendrių, eglišakių ar pušies šakų pastatytas palapines ir užuovėjas. Tokios pašiūrės išvaizda primena palapinę. Ji turėtų būti apie 1,5 m aukščio ir apie 2 m pločio. Specialių angų paukščiams patekti į vidų daryti nebūtina – paukščiai patys susiranda jiems patogiausią kelią, tačiau ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei palapinės sienelės yra gana tankios, kad apsaugotų paukščius nuo vėjo, ir gana retos paukščiui pralįsti į vidų. Jei sienelės tvirtos ir manote, kad paukščiui bus per sunku patekti į vidų, reikia prie žemės įrengti keletą angų skirtingose vietose, pro kurias kurapkos ne tik pateks į vidų, bet, iškilus pavojui, galės saugiai išlįsti laukan.
Kurapkas reikia lesinti kasdien, o per didžiuosius šalčius, po atodrėkių ar lijundrų, kai sniegą sukausto tvirtas paviršutinis leduko sluoksnis, lesalo reikia paberti daugiau. Lesalui tinka įvairūs grūdai (avižos, miežiai, kviečiai) ir javų atliekos, pelai, piktžolių sėklos, daržovių atliekos, kruopos, duonos trupiniai. Kartu su lesalu būtina paberti smulkaus žvyro ir smėlio. Taip pat būtina retkarčiais iššluoti viduje susikaupusias atliekas ir išmatas, o po stipresnių pūgų – ir sniegą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleiviams – apie Baltijos delfiną: prie mūsų krantų šis svečias yra itin retas
Tarptautinės jūros kiaulės dienos kasmet nepraleidžiantis Lietuvos jūrų muziejus pakvietė jaunuosius klaipėdiečius susipažinti su šiuo retu gyvūnu, dar vadinamu Baltijos delfinu arba banginuku, kuris, deja, beveik išnykęs dėl labai d...
-
Pavojingo augalo plitimas uostamiestyje – suvaldytas3
Aplinkos ministerija vien pernai skyrė per pusę milijono eurų Sosnovskio barščiui naikinti savivaldybėse. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, jog uostamiestyje šie barščiai nėra paplitę ir jų augimas suvaldytas, todėl miest...
-
Saugomos teritorijos: kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Šios vertingiausios ir gražiausios mūsų krašto vietovės labai mėgstamos lankytojų, nors dar nedaugelis supranta būtinybę jas saugoti. ...
-
Atėjo laikas naikinti pavojingą invazinį augalą – Sosnovskio barštį6
Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių. Praėjusi...
-
Į Nerį bus įžuvinta 2 tūkst. žymėtų lašišų rituolių
Ketvirtadienį į Neries upę Saidės rėvoje bus įveista 2 tūkst. lašišų rituolių (metinukių). ...
-
Naminiai gyvūnai – ir pramoga, ir nauda vaikams1
„Dažnai girdime, kad suaugęs žmogus, turintis augintinį, lengviau užmezga naujas pažintis, rečiau serga depresija ir yra laimingesnis. Ar kada susimąstėte, kokią naudą augintiniai teikia vaikams?“ – klausia mokytoja Laura ir prista...
-
Muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną
Jau dvidešimtą kartą Lietuvos jūrų muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais banginiais ir dalyvauti jiems skirtuose renginiuose. Daug kam dar šiandien sunku p...
-
Burbiškio dvaro Tulpių šventė baigėsi – žydėjimas tęsiasi
Šeštadienį po dviejų metų pertraukos į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvarą (Radviliškio r.) grįžo tradicinė Tulpių žydėjimo šventė, sulaukusi daugybės svečių ne tik iš Li...
-
VDU Botanikos sode Kaune – žydinti tulpių enciklopedija1
Vėsus vėluojantis pavasaris kiek pavėlino ir tradicinį tulpių kolekcijos žydėjimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune, tačiau vėsūs orai tulpėms patiko. ...
-
Gamtosaugininkai atidaro lankymo saugomose teritorijose sezoną1
Gamtosaugininkai šeštadienį atidaro lankymo saugomose teritorijose sezoną, skelbia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...