Didžiausia pasaulyje

"Juodi paukšteliai, balti pilveliai. Kas?" – šypsodamasis kamantinėjo smalsuolių kauniečių būrį Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys, iš kurio saujos kyšojo juoda paukštelio galvytė su vos matoma rusva pakakle. "Tai  pamėgusi kaimo gyvenimą šelmeninė kregždė, – nesulaukęs atsakymo paaiškino V.Jusys. – Ji užsibūna Lietuvoje net iki spalio – ilgiau nei jos giminaitės – langinė ar urvinė kregždutės".

Pasak žinomo ornitologo, šis paukštelis pateko į vieną iš dviejų senųjų stoties tinklinių gaudyklių, čia pastatytų prieš 30 metų. Dabar Ventės Rago ornitologijos stotis didžiuojasi nauja erdvia paukščių gaudykle, kuri yra pati didžiausia ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

"Šios gaudyklės sienų aukštis – 25 m. Pernai į ją pateko ir buvo sužieduota 40 tūkst. paukščių iš 82 tūkst., pagautų mūsų stotyje", – sakė ornitologas. Įdomu, kad Ventės rago ornitologijos stotyje yra ne tik pačios moderniausios ir didžiausios praskrendančių paukščių gaudyklės, bet ir pati sparnuočių žiedavimo stotis viena seniausių pasaulyje – 1929 m. įkurta prof. Tado Ivanausko.

Kas nulesa vyšnias?

Stotyje 35 metus dirbantis ornitologas V.Jusys yra sužiedavęs daugiau kaip 700 tūkst. paukštelių. "Dar reikia kokių šešerių metų darbo, ir būsiu daugiausia paukščių pasaulyje sužiedavęs ornitologas", – apskaičiavo artimiausią savo triumfo datą ornitologas. Šiuo metu sužieduotojas yra antras pasaulyje pagal sužieduotų paukščių skaičių.

Į klausimą, kada prasidės rudeninė paukščių migracija, V.Jusys dar kartą nustebino smalsuolius, atvykusius su pažintines keliones po Lietuvą organizuojančia VšĮ "Renginiai tau": "Migracija prasidėjo birželio 4-ąją, kai pradėjo migruoti pas mus išperėti varnėnai. Šią vasarą į tinklus jau pateko apie 17 tūkst. šių sparnuočių, kurie birželio pabaigoje jau bus nutolę nuo Lietuvos 1 000 ir daugiau kilometrų. Beje, mūsų vyšnias nulesa varnėnai, atskridę iš Rusijos, Suomijos ir kitų šiauresnių šalių. Šie paukščiai labai vertina Lietuvą – čia gausu jiems inkilų. Kai kas iš lietuvių tuos būstus kelia į medžius ne todėl, kad myli lietuviškus varnėnus, o tam, kad atskridusieji "rusai" ar "suomiai" kaimyno vyšnias nulestų", – pokštavo ornitologas.

Kas įrašyta žiede?

Pasak V.Jusio, rekordinę dieną pro Ventės ragą, pajūriu prie Palangos Klaipėdos link praskrenda apie 3 mln. paukščių. Du trečdaliai atskridusiųjų į uostamiestį perskrenda į Kuršių neriją, kur apsilanko seniausioje (1901 m.) pasaulyje paukščių žiedavimo stotyje, įsikūrusioje Rasytėje (dabar – Rybačis).

"Kuršių nerijoje paukščiai ilgokai mindžikuoja. O kaipgi – juk į Rusiją be vizų nenuskrisi", – vėl pokštauja ornitologas, kartu pabrėžęs, kad lietuviškuose paukščių žieduose įrašyta ZOOL. MUS. KAUNAS, LITHUANIA ir numeris. Taip buvo rašoma ir sovietmečiu, tik žodis "Lithuania" buvo rašomas be "h" raidės - LITUANIA.

Kodėl žiede įrašoma "Kaunas", o ne "Ventės ragas"? Todėl, kad Lietuvos paukščių žiedavimo centras yra Kaune. Paukščiai su tokiu įrašu jau daugiau nei 80 metų platina Lietuvos vardą po visą pasaulį.

Kada laukti gandrų?

"Toliausiai nuskrenda žiemoti mūsų nacionalinis paukštis gandras – per Baltarusiją ar Lenkiją jis patraukia į Bulgariją, Turkiją ir pasiekia Izraelį, Egiptą. Spalio pabaigoje mūsiškiai gandrai įsikuria Pietų Afrikoje. Po gerų trijų mėnesių jie vėl pakyla skristi į Lietuvą, kur jie laukiami ankstyvą pavasarį. Gandrinės mūsų šalyje švenčiamos kovo 25-ąją.

Ar žinote, kodėl pasirinkta būtent ši data?" – šelmiškai mirktelėjęs paklausė ornitologas smalsuolių ir, nesulaukęs jų atsakymo, paaiškino: "Gandrų sugrįžtuvės susijusios su trumpiausia metų diena. Kodėl? Paskaičiuokite – nuo Joninių, t. y. vasaros saulėgrįžos, paparčio žiedo paieškų iki pavasario lygiadienio – devyni mėnesiai. Tad kovo 25-oji pavadinta Gandrinėmis neatsitiktinai. Juk žinia – gandrai atneša vaikus", – vėl nusijuokė ornitologas, matyt, patenkintas savo skaičiavimų padarytu ekskursantams įspūdžiu.

Vainikavo ekskursantų lūkesčius

V.Jusys, kuriam gandras, matyt, mylimiausias paukštis, priminė, kad Lietuvoje yra apie 21 tūkst. gandralizdžių – esame šalis, kurioje gandrai gyvena tankiausiai pasaulyje. Savo pasakojimus apie sparnuočius ornitologas baigė pastebėjęs, kad į paukščių tinklo gaudykles Ventės rage patenka ir kitokios faunos: drugelių, varliagyvių ir net šermuonėlių, lapių, kurmių. Suprantama, šie nelaukti svečiai iš stoties paleidžiami nežieduoti. "Kaip ir visi stoties lankytojai", – patikino visos ekskursijos metu nesiliovęs pokštauti V.Jusys.

Beje, linksmuolis ornitologas apstulbino savo kantrybe ir veikla – jo parengtame nedidelio formato kalendoriuje įdėtos šešios dešimtys Lietuvos paukščių nuotraukų, kurioms padaryti ornitologas sugaišo net keletą metų, fotografuodamas specialiu fotoaparatu.

Maža to, V.Jusys drauge su Sauliumi Karaliumi, Liutauru Raudonikiu parengė ir išleido visų paukščių mylėtojų ilgai lauktą knygą "Lietuvos paukščių pažinimo vadovas". Knygoje aprašomos visos (380) iki 2012 m. lapkričio 1-osios šalyje pastebėtos paukščių rūšys, trumpai apibūdinamas kiekvienos rūšies statusas, sezoniškumas, paplitimas ir gausa, išvaizda, balso ypatumai, pateikiamos nuotraukos. Šia unikalia įdėto darbo ir meilės gyvajai gamtai prasme knyga V.Jusys vainikavo ekskursantų iš Kauno lūkesčius.