Kas yra Šiaurės pašvaistė?
Kaip skelbia žurnalas „Sky at Night Magazine“, Šiaurės pašvaistė susidaro tada, kai saulės vėjo dalelės susiduria su Žemės atmosferos atomais ir magnetiniu lauku. Tos dalelės iš Saulės juda milžiniškais greičiais ir patekusios į Žemės magnetosferą sukelia šviesą, kurią mes matome danguje. Pašvaistė dažniausiai matoma aukštose šiaurės platumose, tačiau stiprios Saulės audros metu šis reiškinys gali būti matomas daug toliau nuo poliarinių regionų.
Paprastai Šiaurės pašvaistė atrodo kaip judančios, banguojančios šviesos juostelės ar užuolaidos, kurios gali būti žalios, raudonos ar violetinės, priklausomai nuo to, su kokiais atomais susiduria dalelės.
Kodėl ją matome Lietuvoje?
Paprastai Lietuvoje Šiaurės pašvaistę galima pamatyti tik labai retais atvejais. Taip nutinka tada, kai Saulė tampa itin aktyvi ir į kosmosą išmeta didelį energijos kiekį. Ši energija pasiekia Žemę ir „pajudina“ jos magnetinį lauką, todėl Šiaurės pašvaistė pasislenka piečiau nei įprastai. Dėl to ji kartais tampa matoma ir mūsų platumose – kaip ir šiomis dienomis Lietuvoje.
Kaip skelbia žurnalas „Sky at Night Magazine“, šiuo metu vyksta stipri geomagnetinė audra, dėl kurios Šiaurės pašvaistė gali būti matoma net toli nuo poliarinių regionų.
Kada ją geriausia stebėti?
Norėdami pamatyti pašvaistę:
-
Stebėkite giedrą dangų – be debesų.
-
Ieškokite tamsios vietos, kuo toliau nuo miesto šviesų.
-
Geriausias laikas – vakare ir naktį, kai dangus tamsiausias.
-
Pašvaistė dažniau pasirodo, kai padidėja Saulės aktyvumas ir vyksta geomagnetinė audra.
Naujausi komentarai