- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mokslininkai: Grenlandijos ledynų tirpsmas paspartėjo keturiskart
Tirpstantys, jūros lygį keliantys Grenlandijos ledo masyvai 2013 metais nyko keturis kartus sparčiau nei 2003-aisiais, ir tai yra pastebima visoje Arkties vandenyno saloje, ne vien jos ledynuose, antradienį perspėjo mokslininkai.
„2003 metais per metus dingo 111 kubinių kilometrų ledo, o po 10 metų šis (metinis) skaičius išaugo beveik keturis kartus – iki 428 kubinių kilometrų“, – sakoma Danijos technikos universiteto (DTU) kosminių tyrimų laboratorijos pranešime.
Laboratorijos mokslininkai prisidėjo prie Grenlandijos ledo dangos pokyčių tyrimo, kurio rezultatai skelbiami JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
„Ledynų tirpime pastebima aiškių ir stebinamų pokyčių“, – sakė DTU profesorius Shfaqatas Abbasas Khanas (Šfagatas Abasas Chanas).
Iki šiol Grenlandijos ledo skydo tirpsmas labiausiai pasireikšdavo salos šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje dalyje esančiuose ledynuose.
Tačiau 2003–2013 metais didžiausia dalis ledo buvo prarasta Grenlandijos pietvakariniame regione, kur beveik nėra didelių ledynų.
Ohajo valstijos universiteto profesorius Michaelas Bevisas (Maiklas Bivisas), vienas pagrindinių PNAS straipsnio autorių, sako, kad dabar tirpsta ledynų paviršiaus masė – „iš pakrantės į salos gilumą.“
Tai reiškia, kad pietvakarinėje Grenlandijos dalyje formuojasi vis sraunesnės į vandenyną įsiliejančio vandens upės.
„Žinojome, kad viena didelė problema yra iš kai kurių didelių tekančių ledynų (outlet glaciers) išmetamo vis didesnis ledo kiekis, – sakė M. Bevisas. – Bet dabar pripažįstame antrą rimtą problemą: vis didesnis ledo masės kiekis išteka vandeniu – upėmis, įtekančiomis į jūrą.“
Mokslininkas perspėjo, kad tai sukels rimtų pasekmių ir spartins vandenyno lygio kilimą.
„Mes pastebime, kad ledynų danga pasiekė kritinį tašką“, – sakė jis.
Visą Grenlandiją dengiantis iki trijų kilometrų storio ledo skyde susikaupusios vandens atsargos, jeigu ledynai ištirptų, pakeltų pasaulio vandenyno lygį galėtų apie šešiais metrais.
Mokslininkų stebėtą ledynų tirpsmą lemia kylanti žemės paviršiaus temperatūra ir iš dalies faktas, kad ledynus skalauja vis šiltesnis vanduo.
„Palaipsniui kylant atmosferos temperatūrai mes neišvengiamai pastebėsime spartėjantį ledynų tirpimą“, – sakė Sh. A. Khanas.
Per XX šimtmetį pasaulinio vandenyno lygis pakilo vidutiniškai 20 centimetrų, nors šis skaičius įvairiuose regionuose skiriasi. Šiuo metu jis pakyla vidutiniškai 3,3 milimetro per metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
Vilniuje girtas „Volkswagen...
-
Sutarčių su „Rheinmetall...
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Gelbėjo būrį banginiųDaugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimąPietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metaisDangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
