Pirmasis Rytų Europoje

Lankytojams atvertas 2015 m., Medžių lajų takas buvo pirmasis toks objektas Rytų Europoje, kur lankytojai galėjo pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Tako idėja buvo tokia nauja, kad po metų, 2016-aisiais, Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos rengiamuose prestižiniuose turizmo inovacijų ir meistriškumo apdovanojimuose šiam kompleksui suteiktas aukščiausias įvertinimas. Jis buvo pristatytas kaip ypač sėkminga, gausaus lankytojų srauto sulaukianti, prie darnaus vystymosi prisidedanti, ekologinį turizmą propaguojanti iniciatyva, puiki pažintinį turizmą po Anykščių kraštą skatinanti strategijos priemonė.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (ASTD) Anykščių regioninio parko Medžių lajų takas atvėrė kelią panašių takų statybos bumui visoje Europoje.

Per pirmąjį savaitgalį po tako atidarymo jį aplankė 11 tūkst. žmonių. Tą kartą privažiuoti prie tako buvo neįmanoma, o smalsuoliai automobilius turėjo palikti už kelių kilometrų nuo komplekso.

Dabar taką kasmet aplanko per 100 tūkst. žmonių, o per dešimt metų juo žengė daugiau kaip 1 mln. 483 tūkst. lankytojų.

„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastatyta daug įspūdingų bokštų, tačiau Medžių lajų takas išlieka nepakartojamas. Tai vieta, kur žmogus gali pakilti virš miško ir pažvelgti į Anykščių šilelį visai kitu žvilgsniu – tarsi iš paukščio skrydžio. Čia atsiveria ne tik medžių viršūnės, bet ir galimybė patirti gamtą naujai: pajusti jos kvapą, garsus ir didybę, pažvelgti į netoliese tekančios Šventosios vingius ir horizonte iš miško kyšančius bažnyčios bokštus. Šis takas – tai ne tik turistų traukos objektas, bet ir kelionė į jausmus, kurie ilgam išlieka atmintyje“, – teigia ASTD direktorė Adrija Gasiliauskienė.

Čia atsiveria ne tik medžių viršūnės, bet ir galimybė patirti gamtą naujai: pajusti jos kvapą, garsus ir didybę.

Anykščių šilelio grožis

Medžių lajų tako kompleksas įrengtas poeto Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ apdainuoto Anykščių šilelio prieglobstyje, todėl lankytojus, keliaujančius taku, lydi ištraukos iš poemos. Norintieji į jį patekti, kartu aplanko garsiausią Lietuvos akmenį Puntuką ir šventuosius ąžuolus.

Takas įrengtas raižytame reljefe, natūraliame miške. Norėdami patekti į jo pradžią, turėsite miško takeliu 130 laiptelių užkopti į kalvą. Įėjimas į Lajų taką – kalvos viršūnėje, 114 m virš jūros lygio.

Keliautojai, medžių lajų taku nuėję 300 m, jo pabaigoje gali pakilti į apžvalgos bokštą, kurio aikštelė įrengta 34 m aukštyje. Ir nuo tako, ir nuo apžvalgos bokšto aikštelės atsiveria Anykščių šilelio, Šventosios upės vingiai, tolėliau besidriekiančių lygumų vaizdai, Anykščių Šv. Mato evangelisto bažnyčios bokštai.

Nors Medžių lajų takui pastatyti sunaudota net 395 t metalo ir 1 500 m³ betono, čia – gamtos prieglobstis. Eidami juo sužinosite apie šilelyje augančius augalus, gyvenančius gyvūnus. Čia galima pamatyti pušų, beržų, eglių, ąžuolų ir juodalksnių, kai kuriuos medžius netgi pasiekti ranka. Jei pasiseks, sutiksite voverytę – Anykščių regioninio parko simbolį.

Statinio architektai Alvydas Mituzas, Arvydas Gudelis ir Andrius Dirsė dėl iki šiol gyvų legendų apie velnią, nešusį Puntuką, kad sudaužytų Anykščių bažnyčią, ir pasakojimų apie apylinkes Medžių lajų tako bokštą papuošė rombais – tautinių juostų motyvu, Aukštaitijos regionui būdingu etnografinio išskirtinumo ir tapatumo atspindžiu, o paties Lajų tako forma, žvelgiant iš aukštai, atrodo kaip šliaužiantis žaltys, senovės lietuvių globotas ir namus saugojęs gyvūnas.

Ant tako vienu metu gali būti 500 žmonių, o apžvalgos bokšte – iki 50. Deja, esant prastam orui, kai pučia stiprus vėjas, dėl lankytojų saugumo takas uždaromas.

Komplekse yra informacinis centras, kur lankytojai gali ne tik pasisemti žinių apie parko gamtos vertybes ir lankomus objektus, bet ir paliesti, pauostyti ir paklausyti miško garsų. Keliautojų, norinčių susipažinti su ekspozicija „Anykščių šilelis – miškas ir / ar kūrinys“, laukia intriga – informaciją apie šį mišką ir poemą galima rasti tik atidengus veltinio lapus.

Patrauklus lankytojams

Medžių lajų taką galima pasiekti automobiliu, dviračiais, pėsčiomis ir net baidarėmis. Jau septynerius metus Medžių lajų takui nenusileidžia pėsčiųjų ir dviračių takas ir tiltas per Šventąją, kuris vadinamas Lynų tiltu.

Iš čia lankytojai pėstute ar dviračiais gali nukeliauti ir iki legendomis apipinto vieno didžiausių gėlo vandens šaltinių Lietuvoje – Karalienės liūno.

Lankydamiesi Medžių lajų take ir iš aukštai stebėdami metų laikų kaitą, keliautojai gali patirti vis kitokių pojūčių: pavasarį klausytis meilės simfonijas giedančių paukščių, stebėti, kaip skleidžiasi medžių pumpurai. Vasarą pušys, eglės ir kadagiai į orą išskiria fitoncidų, dėl jų oras tampa švaresnis. Rudenį čia tiek daug spalvų ir atspalvių, kad akys raibsta. Žiemą, kai nėra sniego, apgaubia į žiemos miegą nugrimzdusios gamtos tyla, o kai pasninga, galima žavėtis žiemos pasaka!

Rugsėjo 20 d. nuo 20 val. Medžių lajų takas (Dvaronių k. 5, Anykščiai) laukia lankytojų naktiniame piknike. Medžiai bus apšviesti ypatingomis projekcijomis.