- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumanę renovuoti daugiabutį gyventojai gali tikėtis valstybės paramos, jei išsaugos čiurlius, perinčius jų daugiabučiuose. Apie čiurlius ir jų išsaugojimą LNK žurnalisto pokalbis su gamtininku, aplinkos ministro patarėju Mariumi Čepuliu.
Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore.
„Jie pas mus gyvena tik tris mėnesius. Čiurlys yra visiškai unikalus paukštis. Jis įpratęs gyventi olose, tačiau Lietuvoje gyvena pastatų plyšiuose. Jiems reikia gyventi aukštai, nes, išskrisdami iš lizdo, jie krinta žemyn ir, išskleidę sparnus, skrenda. Jų lizdas negali būti prie žemės. Jei nebus vietos, kur išskristi ir sklęsti, jis negalės ten gyventi. Tai fantastiškas paukštis visomis savybėmis. Visu pirma, jis pats greičiausias – greičiausiai skraido. Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore. Išskrenda ir palieka vaikus dar lizde. Jie būna tokie nupenėti, kad laukia, kol jų sparnų plunksnos pasieks tam tikrą ilgį ir tada galės skraidyti. Jie giminingi kolibriams“, – pasakojo M. Čepulis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jie dažnai papuola į daugiabučių renovacijos spąstus ir nuo pažeidimų žūsta. Kaip suderinti renovaciją ir paukščių išsaugojimą?
– Nevertėtų kaltinti statybininkų, nes gali nežinoti, kad jie ten. Bendruomenių įsitraukimas labiausiai padeda išsaugoti čiurlius. Kad būtų dar lengviau išsaugoti, buvo priimtas sprendimas, jog galės gauti finansavimą, t. y. ne tik apšiltinti namą, bet ir dirbtinoms lizdavietėms įrengti. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su ornitologais, nes lizdaviečių bet kur negalima įrengti. Galima padaryti angas, parapetuose įstatyti lizdus. Variantų daug. Net jei ir neperi čiurliai, įrengus šių lizdaviečių, jie gali apsigyventi.
– Ką daro čiurliai, kai neranda savo lizdaviečių įprastose vietose?
– Ieško kitų angų ir suranda. Jie konservatoriai, mėgsta tuos pačius namus, bet kai nėra, ieško kitų. Kuo bus daugiau dirbtinų lizdaviečių, tuo jų daugiau įsikurs. Keliuose namuose projektai buvo daryti, užtruko kelerius metus, kol čiurliai apsigyveno. Jie peri ir inkiluose.
– Kodėl svarbu juos saugoti?
– Tai saugoma rūšis. Nenyksta, bet visiškai priklauso nuo mūsų. Jei visus namus užsandarinsime, jų tiesiog pas mus nebus. Grėsmės paukščiui nėra, didesnė problema su kregždėmis. Čiurliai neteršia.
– Nėra būdų kregždėms išsaugoti?
– Yra. Visų pirma, žmonės turi būti sąmoningesni. Galima vasarą uždengti kartonais, kad neterštų, ir nuimti po perėjimo.
– Kodėl toks čiurlio pavadinimas?
– Nežinau. Galbūt, kad čiurlena, čiurškia.
– Kada programa startuoja?
– Manau, nuo kitų metų. Įrengti dirbtines lizdavietės tikrai nebrangu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jūriniai ereliai gyvena ir Kauno rajone12
Jūrinių erelių apsaugos darbai Lietuvoje vyksta jau nuo 2003 m. ir nuveikta išties daug. Ištirta visa šalies teritorija, surasta per 400 natūralių jūrinių erelių lizdų. ...
-
JAV švilpikas Philas išpranašavo dar šešias savaites žiemos6
Garsiausias pasaulyje švilpikas Philas (Filas) iš Panksutonio Pensilvanijoje ketvirtadienį išpranašavo dar šešias savaites žiemos. ...
-
Meteorologai: sausis buvo mažiausiai saulėtas per stebėjimų istoriją1
Ši žiema pasižymi mažiau nei vidutiniškai saulėtais orais, o sausis buvo mažiausiai saulėtas per visą stebėjimų istoriją, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Indonezijoje – antras tigro išpuolis per kelias dienas1
Sumatros tigras trečiadienį užpuolė ir sužeidė du ūkininkus mažame Indonezijos miestelyje – tai jau antras toks išpuolis per kelias dienas, o pareigūnai žada sučiupti už tai atsakingą didžiąją katę ar kates. ...
-
Dėl klevų sulos – bemiegė naktis6
Buvęs įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas sulos tekinimo sezoną atidarė rekordiškai anksti – sausio 30-ąją. ...
-
Įsigalioja draudimas lydekų žvejybai, leidžiama žvejoti vėgėles1
Trečiadienį, vasario 1-ąją, įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios. Tuo metu baigiasi vėgėlių žvejybos draudimas, pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
500 kilometrų pėsčiomis ragų beieškant1
Valstybinių miškų urėdijos, Kuršėnų regioninio padalinio Paežerių girininkijos specialistas Arūnas Solovjovas jau daugiau nei 20 metų dirba miškininku, puoselėja gamtos fotografijos meną bei turi itin unikalų užsiėmimą &ndas...
-
Vilniuje atidarytas didžiausias gyvūnų gydymo kompleksas: gelbės kates, lemūrus, krevetes16
Vilniuje, Lazdynuose, antradienį atidarytas didžiausias Lietuvoje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas. ...
-
Vilkų išpuolis: šunį sudraskė į skutelius18
Dviejų metų baltasis šveicarų aviganis Boltas namuose žaidė su katinu. Po dviejų valandų šeimininkas Boltą nakčiai uždarė stiklinėje terasoje, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Teismas: iš Raubonių parko gyvūnai buvo paimti teisėtai
Iš Raubonių parko laukiniai gyvūnai buvo paimti teisėtai, pagrįsti buvo ir šiai įstaigai duoti aplinkosaugininkų nurodymai, nusprendė teismas. ...