M. Čepulis apie čiurlių išsaugojimo svarbą: jei visus namus užsandarinsime, jų tiesiog pas mus nebus

Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore.

„Jie pas mus gyvena tik tris mėnesius.  Čiurlys yra visiškai unikalus paukštis. Jis įpratęs gyventi olose, tačiau Lietuvoje gyvena pastatų plyšiuose. Jiems reikia gyventi aukštai, nes, išskrisdami iš lizdo, jie krinta žemyn ir, išskleidę sparnus, skrenda. Jų lizdas negali būti prie žemės. Jei nebus vietos, kur išskristi ir sklęsti, jis negalės ten gyventi. Tai fantastiškas paukštis visomis savybėmis. Visu pirma, jis pats greičiausias – greičiausiai skraido. Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore. Išskrenda ir palieka vaikus dar lizde. Jie būna tokie nupenėti, kad laukia, kol jų sparnų plunksnos pasieks tam tikrą ilgį ir tada galės skraidyti. Jie giminingi kolibriams“, – pasakojo M. Čepulis. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jie dažnai papuola į daugiabučių renovacijos spąstus ir nuo pažeidimų žūsta. Kaip suderinti renovaciją ir paukščių išsaugojimą?

– Nevertėtų kaltinti statybininkų, nes gali nežinoti, kad jie ten. Bendruomenių įsitraukimas labiausiai padeda išsaugoti čiurlius. Kad būtų dar lengviau išsaugoti, buvo priimtas sprendimas, jog galės gauti finansavimą, t. y. ne tik apšiltinti namą, bet ir dirbtinoms lizdavietėms įrengti. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su ornitologais, nes lizdaviečių bet kur negalima įrengti. Galima padaryti angas, parapetuose įstatyti lizdus. Variantų daug. Net jei ir neperi čiurliai, įrengus šių lizdaviečių, jie gali apsigyventi.

– Ką daro čiurliai, kai neranda savo lizdaviečių įprastose vietose?

– Ieško kitų angų ir suranda. Jie konservatoriai, mėgsta tuos pačius namus, bet kai nėra, ieško kitų. Kuo bus daugiau dirbtinų lizdaviečių, tuo jų daugiau įsikurs. Keliuose namuose projektai buvo daryti, užtruko kelerius metus, kol čiurliai apsigyveno. Jie peri ir inkiluose.

– Kodėl svarbu juos saugoti?

– Tai saugoma rūšis. Nenyksta, bet visiškai priklauso nuo mūsų. Jei visus namus užsandarinsime, jų tiesiog pas mus nebus. Grėsmės paukščiui nėra, didesnė problema su kregždėmis. Čiurliai neteršia.

– Nėra būdų kregždėms išsaugoti?

– Yra. Visų pirma, žmonės turi būti sąmoningesni. Galima vasarą uždengti kartonais, kad neterštų, ir nuimti po perėjimo.

– Kodėl toks čiurlio pavadinimas?

– Nežinau. Galbūt, kad čiurlena, čiurškia.

– Kada programa startuoja?

– Manau, nuo kitų metų. Įrengti dirbtines lizdavietės tikrai nebrangu.