- Martas Kalendra / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liūdnos pasaulio meteorologų žinios: 2023 m. pasaulio upėms buvo sausiausi metai per daugiau nei tris dešimtmečius. Potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami, o tai lemia didelius nuostolius ir nelaimes.
2023 metais pasaulis susidūrė su karščiausiais per visą istoriją metais.
O būtent šių metų vasara buvo karščiausia per visą istoriją.
Meteorologai prognozuoja, kad šiemet gali būti pasiektas naujas rekordas.
Labiausiai sausrų pasekmės matomos vandens telkiniuose.
Vandens lygis pasaulio upėse, pasak specialistų, buvo žemiausias per daugiau nei tris dešimtmečius.
„Dar niekada nebuvome matę tokios didelės teritorijos visame pasaulyje, kurioje būtų tokios sausos sąlygos. Taigi iš 33 metų duomenų, kuriuos nagrinėjome šioje ataskaitoje, tai buvo sausiausi metai“, – teigė Hidrologijos, vandens ir kriosferos departamento direktorius Stefan Uhlenbrook.
EPA-ELTA nuotr.
Pasak klimatologų, ledynai, maitinantys daugelio šalių upes, per pastaruosius penkis dešimtmečius prarado daugiausia masės.
Specialistai įspėja, kad ledo tirpimas gali kelti grėsmę ilgalaikiam milijonų žmonių pasaulyje apsirūpinimui vandeniu.
Potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami, o tai lemia didelius nuostolius ir nelaimes.
„Vanduo yra šios planetos gyvybės pagrindas. Tačiau jis gali būti ir griaunamoji jėga. Viena svarbiausių šios ataskaitos išvadų – vanduo tampa vis labiau nenuspėjamas, tai, ką vadiname nepastoviu hidrologiniu ciklu, lemiančiu staigius potvynius, dideles sausras, o klimato kaita yra viena iš tokio ekstremalaus elgesio priežasčių“, – kalbėjo Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinė sekretorė Celeste Saulo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Skaičiuojama, kad daugiau nei 3,5 mlrd. žmonių kasmet bent vieną mėnesį neturi prieigos prie vandens.
Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų šis skaičius padidės iki 5 mlrd.
Pasak specialistų, žemės ūkyje sunaudojama apie 70 proc. viso iš hidrologinių sistemų paimamo gėlo vandens.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiulis žingsnis į priekį: laukinėje gamtoje išnykusios havajietiškos varnos paleistos į laisvę
Havajuose, Maui saloje, į laisvę paleistos penkios havajietiškos varnos arba alalos. Pastarąjį kartą jos buvo aptinkamos Havajų Didžiojoje saloje, tačiau 2002 m. laukinėje gamtoje jos išnyko. Šie paukščiai, apibūdinami ka...
-
Specialistai pataria: kaip išsirinkti eglutę, kad pavasarį ją būtų galima pasodinti Kalėdų miške?
Kai į namus atkeliauja žaliaskarė, nudžiunga visa šeima – tokia graži, žalia, kvepianti mišku. Tačiau prabėga pora savaičių, ir šventės žvaigždė atsiduria prie atliekų konteinerio. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia...
-
Nuo mėlyno dangaus iki girgždančio sniego
Ar kada nors susimąstėte, kodėl dangus yra mėlynas arba kodėl Mėnulis naktį atrodo toks šviesus? Pasaulis aplink mus yra pilnas paslapčių, ir net kasdieniai reiškiniai slepia intriguojančius gamtos dėsnius. ...
-
Amūrinė leopardė leidosi į amžinąją medžioklę
Kalifornijoje Palmių dykumos zoologijos sode nugaišo 21 metų amūrinė leopardė Zoja, kuri čia praleido daugiau nei dešimtmetį. Zoja buvo viena seniausių nelaisvėje gyvenusių leopardžių. Amūriniai leopardai kilę iš Rytų Rusijo...
-
JT perspėja, kad sausros visam pasauliui kasmet atsieina šimtus milijardų JAV dolerių1
Sausros pasauliui kasmet atsieina daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, antradienį, antrą Saudo Arabijoje vykstančių tarptautinių diskusijų dykumėjimo tema dieną paskelbtoje ataskaitoje perspėjo Jungtinės Tautos. ...
-
Kokie orai mūsų laukia pirmą žiemos savaitę?
Pirma žiemos diena nudžiugino pasirodžiusia saule ir ramiu oru. Tačiau šiandien saulės jau nebepamatysi. Tamsuma ir pilkuma vėl apėmė dangų. O sinoptikai jau įžvelgia ir atšalimą. Apie artimiausias prognozes LNK žurnalistas kalbėjos...
-
Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais1
Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais. ...
-
Pakaunėje daugėja jūrinių erelių8
Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje. ...
-
Siekiant Punios šile išsaugoti pušis ir egles, bus didinamas rezervato plotas1
Siekiant išsaugoti paprastąsias pušis ir paprastąsias egles Punios šile, ketinama didinti šio gamtinio rezervato plotą. ...
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis2
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...