- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Tarybos apdovanojimas „Už kraštovaizdį“ yra viena iš priemonių, prisidedančių prie Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo. Juo siekiama skatinti domėjimąsi kraštovaizdžiu ir išryškinti pavyzdinius valstybių veiksmus saugant ir puoselėjant kraštovaizdį.
Birželio 11–12 dienomis Vroclave (Lenkija) vyko 14-asis Europos Tarybos susitikimas dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo. Europos Tarybos apdovanojimas „Už kraštovaizdį“ skirtas Lenkijos Žemutinės Silezijos kraštovaizdžio parkų asociacijai. Ypatingo dėmesio ir įvertinimo sulaukė ir Lietuvos projektas „U – parkai. U – posūkis, kuris mums patinka“.
Europos Tarybos apdovanojimas „Už kraštovaizdį“ yra viena iš priemonių, prisidedančių prie Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo. Juo siekiama skatinti domėjimąsi kraštovaizdžiu ir išryškinti pavyzdinius valstybių veiksmus saugant ir puoselėjant kraštovaizdį. Apdovanojimas įsteigtas 2008 m. patvirtinus Europos Tarybos apdovanojimo už kraštovaizdį taisykles, kuriose apibrėžti šio apdovanojimo tikslai, procedūros, išskirti projektų vertinimo kriterijai.
2012–2013 metų Europos Tarybos apdovanojimo už kraštovaizdį sesijoje laimėtoju pripažinta Lenkijos Žemutinės Silezijos kraštovaizdžio parkų asociacija už Šprotavos upės slėnio ekologinių vertybių išsaugojimą. Tai ilgametis projektas, prikėlęs naujam gyvenimui užmirkusias žemes, sudaręs geresnes sąlygas ne tik biologinei įvairovei, bet ir vietos bendruomenei.
Į šį apdovanojimą pretendavo 18 projektų iš skirtingų valstybių: Belgijos, Čekijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Olandijos, Portugalijos, Rumunijos, Serbijos, Slovėnijos, Ispanijos, Anglijos, Lietuvos, Lenkijos. Šiemet Lietuva pirmą kartą pristatė savo kandidatą – Utenos mieto parkų projektą, nacionalinio konkurso už kraštovaizdį laimėtoją.
Lietuvos paraiška neliko nepastebėta – Utenos rajono savivaldybės parkų projektas „U – parkai. U – posūkis, kuris mums patinka“ gavo specialų Europos Tarybos pažymėjimo ženklą „Už dėmesį miesto kraštovaizdžiui ir jo, kaip bendro turto, puoselėjimą“. Mūsų šalies projektui skirtas ne tik labai garbingas, bet ir sunkus – net 15 kg sveriantis – apdovanojimas. Jį pelnė projektas, atspindintis didelį norą miesto žaliąsias erdves pritaikyti visuomenės poreikiams. Projektas gausus įvairių veiklų, išsiskiria nevienadienėmis pastangomis išsaugant vertingiausius miesto kraštovaizdžius neprivatizuotus.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, dalyvavęs atsiimant šį apdovanojimą, pažymėjo, kad tokios savivaldybės iniciatyvos kartais nepastebimos savame mieste, bet puikiai įvertinamos visos Europos kontekste. Pasak jo, Utena gali būti pavyzdžiu ir didmiesčiams, ir mažesniems miesteliams, kaip saugant, tvarkant gamtines kraštovaizdžio vertybes sukuriamos jaukios, visiems gyventojams prieinamos ir svečių lankomos žaliosios erdvės.
„Tai, kad šiandien iš vieno miesto pakraščio puikiai sutvarkytais parkais ir takais pėsčiomis ar dviračiu per centrą ir praktiškai neišeidamas į gatves gali pasiekti priešingą miesto dalį, yra didžiulė dovana Utenos gyventojams. Savo želdynų planavimo ir tvarkymo kokybe Utena lenkia ir kai kuriuos kurortus ar kurortines teritorijas“, – pastebi V. Bezaras. Šie miesto privalumai – didelis Utenos rajono savivaldybės kraštovaizdžio architektės Jūratės Paragytės nuopelnas. Bendras darbas ir savivaldybės, Utenos gyventojų palaikymas leido tokiam garbingam apdovanojimui pirmą kartą atkeliauti į Lietuvą.
Specialūs apdovanojimai „Už demokratijos stiprinimą“ ir „Už įnašą į europietiškos kultūros puoselėjimą“ atitinkamai skirti Italijos ir Serbijos projektams.
Kiekvienas projektas, pristatytas Europos Tarybos apdovanojimui, atspindi reikšmingiausius šalies pasiekimus kraštovaizdžio srityje, todėl visi konkurse dalyvavę projektai laikytini sektinais pavyzdžiais, kurie įkvepia imtis veiksmų įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų3
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...
-
Uraganų sezonas: dar – nepabaiga?
Šiais metais Atlanto vandenyne buvo 13 galingų audrų. Ar šiemet Atlante bus daugiau uraganų? Kodėl ekspertai mano, kad praeitą savaitę JAV talžęs „Milton“ gali būti ne paskutinis šį sezoną? Likus daugiau nei š...
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...
-
Rado roplio išvaizdos grybą: jo savybėmis domisi ir medikai3
Gamtininkas ir ornitologas Gediminas Gražulevičius per fotoaparato objektyvą dažniau dairosi į dangų, ieškodamas retesnių paukščių. Tačiau šį kartą, pažvelgęs sau po kojomis, gamtininkas aptiko keistos išvaizdos gryb...
-
Aplinkos ministras atsisakė didinti sumedžiojamų vilkų limitą6
Per 2024–2025 metų medžioklės sezoną leista sumedžioti 341 vilką – tiek pat, kiek praėjusį sezoną. ...