Socialiniame tinkle kaunietė dalijosi pagalbos prašymu – žiemojantiems vandens paukščiams pagalbos prireikė Žemuosiuose Šančiuose, Nemuno pakrantėje, ties pliažu, prieš Napoleono piliakalnį. Moteris kvietė pasirūpinti gyvūnais ir pridūrė, kad viena leisgyvė gulbė jau buvo išvežta.
Tiesa, specialistai jau anksčiau yra įspėję, kad vandens paukščius reikia šerti itin atsakingai, kadangi gulbės, antys ir kiti vandens paukščiai lengvai pripranta prie lesinimo.
„Jei lesalo gauna net ir atšalus, jie dažnai neišskrenda, pasilieka prie užšąlančių vandens telkinių ir gali žūti. Be to, vandens paukščių raciono žymią dalį turi sudaryti natūraliai randamas lesalas“, – teigė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vadovas Liutauras Raudonikis.
Anot jo, lesinti reikia pradėti tik tuomet, kai esate pasirengę tai daryti visą žiemą.
„Paukščiai pripranta prie nuolatinio lesalo šaltinio, o staiga jo netekę gali neišgyventi, jei per trumpą dieną ar dvi neras jo pakankamai. Blogiausia, kad tikėdamiesi vėl gauti žmogaus siūlomo lesalo, jie nesitraukia toliau nuo buvusių lesinimo vietų, taip nerasdami naujų išteklių“, – aiškino specialistas.
Jei tikrai būtina, vandens paukščius galima lesinti tik žiemą, esant pastoviai minusinei temperatūrai, ir tik prie neužšąlančių vandens telkinių.
„Lesinti reikėtų pradėti tik tada, kai vandens pakraščiai pasidengia ledu. Visais kitais atvejais šie paukščiai patys susiranda lesalo“, – pažymėjo LOD vadovas.
Vandens paukščiams rekomenduojame pilti grūdus, jokiu būdu negalima duoti keptų gaminių naudojant įvairius raugus, taip pat senos, supelijusios duonos.
Pradėti lesinti ne per vėlu net žiemos viduryje. Svarbu vėliau lesinti, kol orai sušils pavasarį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)