Gamtoje – keisti pokyčiai: pastebėti išskrendantys paukščiai

Būriais – į pietus

Poilsiautojai, traukiantys į pajūrį, ties Nemirseta išvydo vorele išsirikiavusių kelių dešimčių paukščių būrį, kuris traukė pietų pusėn.

"Nejau prasidėjo ruduo? O kodėl tiems paukščiams skubėti į pietus, jei pas mus tokie karščiai?" – klausimus uždavė keistą reiškinį stebėjęs Sigitas.

Ornitologai tikina, jog veikiausiai žmogaus dėmesį patraukė didelis kormoranų būrys.

"Matyt, čia kormoranai. Plazės ežere jų ten tūkstančiai. Kormoranai skrenda tiek vorele, tiek trikampiu. Jų visur galima išvysti. Čia tikrai ne žąsys. Laisvi paukščiai, kur nori, ten skrenda. Mūsų sužieduotas kormorano jauniklis šiuo metu – jau Suomijoje", – patikino Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Laisvi paukščiai, kur nori, ten skrenda.

Varnėnai jau išskrido

Kiti gamtos mylėtojai pastebi atokesniuose vandens telkiniuose jau besibūriuojančias gerves, o štai ties Raseiniais pievose pastebėtos dešimtys gandrų.

Gandrų jaunikliai į kelių šimtų paukščių būrius ima telktis apie rugpjūčio vidurį, kai palieka tėvynę, išskrisdami į šiltuosius kraštus.

"Gandriukai jau skraido, o išskrenda jie maždaug po dviejų savaičių. Šiame krašte dar nesimato kelių šimtų gandrų būrių. Teisingai, jie dažniausiai ima būriuotis vidurio Lietuvoje, ties Raseiniais. Jei matyta tik dešimtys, ne keli šimtai gandrų, tai dar nereiškia, jog jie telkiasi į būrį", – svarstė V.Jusys.

Anot jo, kai kurie paukščiai jau yra palikę Lietuvą, nors tai dar nesignalizuoja, jog atėjo ruduo.

"Ruduo paukščiams prasidėjo birželį. Lietuviški varnėnai išskrido birželio pradžioje. Jie jau seniai Vakarų Europoje. O mūsų vyšnias nulesa svetimi, iš Rusijos srities atskridę", – patikino V.Jusys.

Mūsų vyšnias nulesa svetimi, iš Rusijos srities atskridę.

Kankina sausra

O štai ruduojančius ir lapus metančius kai kuriuos medžius Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovė Asta Klimienė nelaiko rudens pranašais.

"Pakelėse ruduojantys kaštonai veikiausiai yra nukentėję nuo keršakandžių. Parkuose ar miesto teritorijose rudenį sugrėbiame kaštonų lapus, o tai neleidžia daugintis šiems kenkėjams. Užmiestyje to niekas nedaro, todėl ir kenčia medžiai", – paaiškino A.Klimienė.

Uostamiestyje matyti ir daugybė liepų bei beržų, kurių lapai šiuo metu jau geltonuoja.

"Tai sausros padariniai. Tokiu būdu medis gelbsti savo gyvastį, ima mesti lapus. Bet nereiškia, jog jis numirs ar kad atėjo ruduo. Tai – būdas išgyventi per sausras", – paaiškino A.Klimienė.

Botanikos sodo specialistai taip pat pastebi sausros padarytą žalą.

"Daugybės augalų netekome. Sausra pražudo tokius augalus, kurių šaknys yra paviršiuje", – tikino A.Klimienė.