- Vytautas Markevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Varlės ir kiti varliagyviai labai svarbūs mūsų gamtai: jie naikina infekcijas platinančius vabzdžius, buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą, LRT RADIJUI sako Lietuvos gamtos fondo specialistė Julija Petrošiūtė. Anot jos, įrengti požemines perėjas, kad varlės ir rupūžės galėtų saugiai migruoti, yra labai brangu, tačiau joms padėti gali kiekvienas iš mūsų.
– Kodėl varliagyviai tokie svarbūs visai mūsų ekosistemai?
– Pirmiausia, jie naikina kraujasiurbius vabzdžius, platinančius įvairias infekcijas. Varliagyvių buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą. Taip pat jie yra labai svarbūs plėšrių gyvūnų ir paukščių maistas. Be to, pavasarinis gamtos choras neįsivaizduojamas be varlių kurkimo.
– Ar Lietuvos gamtos fondo specialistai tokių tvorelių, kokia yra Vingio parke, įrengę ir kitose Lietuvos vietose? Ar čia tik toks vienas didesnis darbas?
– Iniciatyva Vingio parke gimė iš pilietiškų žmonių susirūpinimo – į mus kreipėsi vienos mokyklos mokytoja kartu su vienu verslininku, kuriems labai skaudėjo širdį dėl to, kad kiekvienais metais Vingio parke sutraiškoma tiek daug varlių ir rupūžių. O mes prisidėjome prie jų iniciatyvos, padėjome ją išplėsti, ir ta tvorelė kiekvienais metais vis ilgėja.
Šiemet yra labai daug savanorių, kurie prisidėjo statant tvorelę, o šiuo metu kiekvieną dieną budi ir nešioja varles per kelią. Tai yra viena pagrindinių iniciatyvų. Labai tikimės, kad pilietiški žmonės, aktyvios bendruomenės įvairiose Lietuvos vietovėse perims šį pavyzdį, prisidės ir tokias iniciatyvas patys galės įgyvendinti. Gamtininkai prie kiekvienos migruojančios varlės ir rupūžės negali pastovėti ir palydėti – reikalingas kiekvieno mūsų indėlis.
– Jau migruoja ir kiti varliagyviai, ne tik varlės?
– Kalbame apie varles, nes jos yra pabudusios. Tarkim, Vingio parke mes jau stebime pievinių ir smailiasnukių varlių migraciją. O rupūžių dar nematėme. Taip, jos irgi migruoja panašiais keliais, tik jų migracija prasideda šiek tiek vėliau ir užtrunka šiek tiek ilgiau. Beje, į mus kreipėsi Žvėryno bendruomenė – jie taip pat nori išsaugoti greta migruojančias rupūžes.
– Kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti, kad varliagyviai migracijos metu būtų kuo saugesni?
– Jei pamatote per kelią šokuojančią varlę ar rupūžę, sumažinkite greitį – greičiausiai paskui ją atšokuoja dar tuntas labai skubančių jos giminaičių. Jei matote, kad tai labai masinis reiškinys, sustokite, padėkite joms pereiti.
Požeminės perėjos – labai brangi priemonė. Mes turime keletą tokių vietų Lietuvoje ir jos yra veiksmingos, išgelbėjo tūkstančius varlių gyvybių, bet migravimo vietų yra labai daug ir visur tokių perėjų neįrengsime. Mes savo kelius nusitiesėme gerokai vėliau negu ropliai ir varliagyviai – jų protėviai tais keliais šokavo tūkstantmečius, todėl turime jaustis atsakingi už tai, kad juos išsaugotume. Kiekvienas iš mūsų, jei matome šią problemą, imkime ir spręskime ją. Padėkime varlei pereiti kelią.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...