- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įvairovė: penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
-
Įvairovė: penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
-
Įvairovė: penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
Šiemet Lietuvos nacionaliniai parkai švenčia įkūrimo 30-metį. 1991 m. balandžio 23 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
Mūsų nacionalinių parkų istorija nėra ilga, nes pirmasis pasaulyje Jeloustono nacionalinis parkas Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas dar 1872 m., o Europoje pirmieji nacionaliniai parkai atverti Švedijoje XX a. pradžioje, tačiau, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, reikia džiaugtis, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtintos penkių Lietuvos nacionalinių parkų teritorijos.
Atgimimo laikotarpiu gamtosaugai buvo skiriamas itin daug dėmesio. Atsirado supratimas, kad reikia išsaugoti unikalų mūsų šalies kraštovaizdį, gyvąją gamtą ateities kartoms. Vertingiausios teritorijos tapo saugomos nacionaliniu lygiu.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.
Šiandien penki nacionaliniai parkai užima 2,21 proc. visos Lietuvos ploto. Pagrindiniai nacionalinių parkų steigimo tikslai – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, tipiškas ar unikalias ekosistemas, atkurti vertybes, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir pažintiniam turizmui, remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, plėtoti gamtosauginį švietimą ir kt.
Penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
Aukštaitijos nacionalinis parkas skirtas išsaugoti miškingą ežerynų kraštovaizdį su raiškiomis ledyno suformuotomis reljefo formomis. Dzūkijos nacionalinis parkas – įvairiausių upių ir upelių parkas su žemyninėmis kopomis ir šilais. Čia saugomas ir Nemuno slėnis, ir mažieji nepaprastai skaidrūs, giliaslėniai upeliai, daugybė šaltinių, gausi savita gamtos įvairovė.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas unikalus ne tik mums, bet ir pasauliui. Tai jūros, vėjų ir žmogaus sukurtas bei lengvai pažeidžiamas smėlio kraštovaizdis su aukščiausiomis Šiaurės Europoje kopomis, su didžiuoju kopagūbriu. Žemaitijos nacionalinis parkas saugo didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtos kompleksą. Čia itin puoselėjamos žemaitiškos etnografinės tradicijos.
Trakų istorinio nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, net penktadalį šio nacionalinio parko ploto užima vandenys.
Pačias vertingiausias ir įspūdingiausias nacionalinių parkų vietas, per tris dešimtmečius nueitą kelią ir nūdienos aktualijas Lietuvos nacionalinių parkų direkcijos pristatys nuotoliniame renginyje šiandien, balandžio 23 d., kuris bus transliuojamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuruojančios nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, feisbuko paskyroje.
"Pažinkite ir iš naujo atraskite Lietuvos nacionalinius parkus! SAUgoma ir TAU!" – kviečia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išrinkta įdomiausia saugoma eglė
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gruodžio mėnesio pradžioje paskelbė balsavimą, kur buvo galima rinkti įdomiausią saugomą elgę. Balsuoti buvo galima tiek tarnybos „Facebook“ paskyroje, tiek anketoje. ...
-
Pamaryje – paukščių būriai it vasarą
Ventės rage ornitologai stebi tūkstančius varnėnų. O į žieduotojų rankas vis dar pakliūva tokie paukščiai, kurie pas mus dažniausiai matomi tik vasarą. ...
-
Kovos su klimato kaita grimasos: anglių suvartojimas pasaulyje pasiekė naują rekordą3
Anglių suvartojimas pasaulyje 2024 m. trečią kartą iš eilės pasiekė naują rekordą. Šiais metais suvartota apie 8,77 mlrd. tonų anglių, ir tai yra 1 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį Paryžiuje pranešė Tarptautinė energijo...
-
Žalčio patelė Eglė išpranašavo 2025-uosius metus13
Jau ne pirmą kartą Lietuvos zoologijos sodo gyventojai tampa Naujųjų metų orakulais. Šįsyk 2025-uosius išpranašavo taivaninio smailiauodegio žalčio patelė Eglė. ...
-
Gamtosaugininkai sulaukė labai simpatiškos kalėdinės dovanos1
Argentinos gamtosaugininkai sulaukė labai simpatiškos kalėdinės dovanos – Temaikèno bioparke pasaulį išvydo pudu elniukė – pačių mažiausių elnių atstovė. ...
-
Įsigalioja draudimas gaudyti vėgėles2
Nuo sekmadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas gaudyti vėgėles. ...
-
Ypatinga vieta mieste: tai – tikras gamtos lobynas5
Kone viduryje Kauno tarpsta nuostabus gamtos kampelis – Palemono pievos. Jos išliko Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojų dėka. ...
-
Senatvė motinystei – ne kliūtis
Laisano albatroso patelė vardu Wisdom grįžo į Midvėjaus atolo nacionalinį draustinį Havajų salyno šiaurės vakariniame pakraštyje ir padėjo 60-ąjį kiaušinį per savo gyvenimą. Tai seniausias pasaulyje žinomas atvejis, kai 74 m...
-
Atminimo lenta – ornitologinės stoties įkūrėjui
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus užsakymu pagaminta ir pritvirtina atminimo lenta Ventės rago ornitologinės stoties įkūrimo 1929 m. iniciatoriui ir pirmajam paukščių žieduotojui Ventės rage Mikui Posingiui. ...
-
„Copernicus“: 2024-ieji neabejotinai bus karščiausi metai per visą istoriją2
Šie metai „iš esmės neabejotinai“ bus karščiausi per visą istoriją ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, kuri saugo planetą nuo pavojingo perkaitimo, pirmadienį pareiškė Europos klimato kaitos tarnyba &bd...