- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įvairovė: penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
-
Įvairovė: penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
-
Įvairovė: penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
Šiemet Lietuvos nacionaliniai parkai švenčia įkūrimo 30-metį. 1991 m. balandžio 23 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
Mūsų nacionalinių parkų istorija nėra ilga, nes pirmasis pasaulyje Jeloustono nacionalinis parkas Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas dar 1872 m., o Europoje pirmieji nacionaliniai parkai atverti Švedijoje XX a. pradžioje, tačiau, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, reikia džiaugtis, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtintos penkių Lietuvos nacionalinių parkų teritorijos.
Atgimimo laikotarpiu gamtosaugai buvo skiriamas itin daug dėmesio. Atsirado supratimas, kad reikia išsaugoti unikalų mūsų šalies kraštovaizdį, gyvąją gamtą ateities kartoms. Vertingiausios teritorijos tapo saugomos nacionaliniu lygiu.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.
Šiandien penki nacionaliniai parkai užima 2,21 proc. visos Lietuvos ploto. Pagrindiniai nacionalinių parkų steigimo tikslai – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, tipiškas ar unikalias ekosistemas, atkurti vertybes, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir pažintiniam turizmui, remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, plėtoti gamtosauginį švietimą ir kt.
Penki nacionaliniai parkai išsibarstę po visą Lietuvą ir juose saugomos skirtingos gamtinės bei kultūrinės vertybės.
Aukštaitijos nacionalinis parkas skirtas išsaugoti miškingą ežerynų kraštovaizdį su raiškiomis ledyno suformuotomis reljefo formomis. Dzūkijos nacionalinis parkas – įvairiausių upių ir upelių parkas su žemyninėmis kopomis ir šilais. Čia saugomas ir Nemuno slėnis, ir mažieji nepaprastai skaidrūs, giliaslėniai upeliai, daugybė šaltinių, gausi savita gamtos įvairovė.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas unikalus ne tik mums, bet ir pasauliui. Tai jūros, vėjų ir žmogaus sukurtas bei lengvai pažeidžiamas smėlio kraštovaizdis su aukščiausiomis Šiaurės Europoje kopomis, su didžiuoju kopagūbriu. Žemaitijos nacionalinis parkas saugo didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtos kompleksą. Čia itin puoselėjamos žemaitiškos etnografinės tradicijos.
Trakų istorinio nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, net penktadalį šio nacionalinio parko ploto užima vandenys.
Pačias vertingiausias ir įspūdingiausias nacionalinių parkų vietas, per tris dešimtmečius nueitą kelią ir nūdienos aktualijas Lietuvos nacionalinių parkų direkcijos pristatys nuotoliniame renginyje šiandien, balandžio 23 d., kuris bus transliuojamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuruojančios nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, feisbuko paskyroje.
"Pažinkite ir iš naujo atraskite Lietuvos nacionalinius parkus! SAUgoma ir TAU!" – kviečia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas1
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...