2020-ieji prilygo 2016-iesiems kaip šilčiausi metai per stebėjimų istoriją

Šešeri metai nuo 2015-ųjų yra šilčiausi per stebėjimų istoriją. Tas pats pasakytina apie 20 iš 21 pastarųjų metų, pranešė ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S). Šie duomenys rodo nekintančią ir stiprėjančią šiltėjimo tendenciją, kuri gali labai smarkiai paveikti didelę žmonijos dalį.

Rekordinė praėjusių metų temperatūra – 1,25 Celsijaus laipsnio aukštesnė už temperatūrą iki pramonės revoliucijos – dar didesnį nerimą kelia dėl to, kad prie jos neprisidėjo periodinis natūralus meteorologinis reiškinys „El Nino“, pridėjęs dvi dešimtąsias laipsnio prie 2016-ųjų vidurkio, nurodo NASA ir Didžiosios Britanijos Meteorologijos biuras.

„Gan aišku, kad nesant [meteorologinių reiškinių] „El Nino“ ir „La Nina“ poveikio metinėms temperatūroms, 2020-eji būtų šilčiausi metai per stebėjimų istoriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Zeke'as Hausfatheris (Zikas Hausfateris), Ouklande Kalifornijoje įsikūrusio aplinkos tyrimų centro „Breakthrough Institute“ klimato ir energijos padalinio direktorius.

Per „El Nino“, kuris pasireiškia kartą per 2–7 metų laikotarpį, pasaulinę temperatūrą gali padidinti šiltas paviršinis vanduo Ramiojo vandenyno atogrąžų srityje. Periodiškai pasikartojantis reiškinys „La Nina“, kuris dabar kaip tik vyksta, daro priešingą, šaldantį poveikį.

„2020-ieji išsiskiria savo nepaprasta šiluma“, – sakė C3S direktorius Carlo Buontempo.

„Tai dar kartą primena, kad būtina skubiai ir ambicingai mažinti taršą ir užkirsti kelią neigiamam klimato poveikiui ateityje“, – pabrėžė jis.

2015 metais pasaulio valstybės pažadėjo apriboti pasaulinį atšilimą dydžiu, „gerokai mažesniu“ už 2 Celsijaus laipsnius, jei įmanoma – 1,5 Celsijaus laipsnio.

Vėliau paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), pagrindinio Jungtinių Tautų patariamojo organo, ataskaita patvirtino, kad 1,5 Celsijaus laipsnio riba yra saugesnė.

Temperatūra dabar yra padidėjusi kiek daugiau nei 1 Celsijaus laipsniu, bet pasaulyje jau dažnėja aukų pareikalaujančios sausros, karščio bangos, potvynius keliančios liūtys ir „superaudros“, kurių daromą žalą didina kylantis vandenynų lygis.

2020 metais, pavyzdžiui, buvo rekordiškai daug Atlanto uraganų. Jų buvo tiek, kad Pasaulio meteorologijos organizacijai (PMO) pritrūko abėcėlės raidžių jiems pavadinti.