- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taupymas patalpų šildymo sąskaita gali smarkiai pakenkti sveikatai, o išlaidos vaistams gali būti dar didesnės nei šildymui.
Vilniaus visuomenės sveikatos centrą pastarosiomis dienomis pasiekia dažni daugiabučių namų gyventojų nusiskundimai dėl žemos patalpų temperatūros butuose, ir ne todėl, kad patalpos nepakankamai šildomos, o dėl kai kurių gyventojų noro gyventi nešildomose patalpose.
Pagal dabar galiojančią tvarką daugiau kaip 50 proc. butų, neturinčių skolų už šildymą, gyventojų raštišku prašymu namo patalpų šildymo pradžia gali būti atidėta. Likusieji 49 proc. turi taikstytis su kaimynų sprendimu gyventi nešildomose patalpose. Tačiau ne visiems priimtinos tokios gyvenimo sąlygos.
,,Sunku būtų apskaičiuoti kokią ekonominę naudą ar žalą gauna nešildomų patalpų gyventojai, - aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė. - Tačiau, kaip teigia specialistė, pavėluotai įjungus šildymą išlaidos būna žymiai didesnės, nes reikia sušildyti atšalusias ir sudrėkusias patalpas. Statybinių konstrukcijų įdrėkimas didina šilumos laidumą, nes orą, užpildantį statybinių ir apdailos medžiagų poras, išstumia vanduo, kurio šilumos laidumas 25 kartus didesnis. Todėl, kaip sako liaudies išmintis - „skūpus moka du kartus“.
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas buto mikroklimatas, pravartu žinoti kiekvienam. Lietuvos higienos norma nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė 30-75 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,1 m/s. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui žmogaus kūno temperatūra kojose sumažėja 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Tai svarbu atsiminti, jei namuose esama mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų.
Pasak Elenos Mirinavičienės, žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja buvusios sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Be to, jaučiama nervinė įtampa dėl nepalankių gyvenimo sąlygų.
Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas. Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.
Kai kurie gyventojai bando šildytis patalpas įjungę dujines virykles. Derėtų atminti, kad sudegdamas 1 kubinis metras dujų išskiria 0,8 kg vandens ir 700 litrų anglies dvideginio, jonizuoja orą. Jei nėra geros ventiliacijos, dėl to patalpų drėgmė dar labiau padidėja. Ilgainiui ant šaltų sienų kondensuojasi vandens lašai.
Kaip minėta, rekomenduojama gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė yra 30-75 proc., komforto sąlygomis - 40-60 proc. Esant sausam orui didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys.
,,Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, - pabrėžė Elena Mirinavičienė. - Judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Todėl neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus ir orlaides, netgi ventiliacijos angas. Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą.
Todėl, namuose, kuriuose yra plastikiniai langai, turi būti nuolat praviros orlaidės, ventiliacinės angos ar langas (traukiant rankeną atsidarančioji dalis šiek tiek juda). Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, dimetilaminai, sieros vandenilis, metanolis, acetonas, fenolas, azoto oksidai ir kitos kenksmingos medžiagos”.
Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamų patalpų ore visada nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis. Tai puiki terpė infekcinėms kvėpavimo takų ligoms atsirasti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prie šventinio stalo kasdieniams drabužiams – ne vieta2
Įsisukus į kalėdinius reikalus, lengva pamiršti bene svarbiausią žmogų per šventes: save. Reikalams ar nuovargiui gundant prie stalo sėsti apsirengus kasdieniškai, mados ekspertai pabrėžia – išskirtinis įvaizdis gali...
-
Spalvoto gyvenimo ambasadorės – apie spalvų terapiją ir misiją kelti nuotaiką
Niūrusis sezonas. Dangus – cepelinų spalvos, žmonės – prislopintų žemės spalvų drabužiais. Nuo lietuviško pilkumo atbukęs žvilgsnis gaudo kiekvieną gyvesnę spalvą ir ją spinduliuojančią asmenybę. Neatsitiktinai: juk Lietuvo...
-
Kazlų Rūdai sukurtas specialus kvapas7
Kazlų Rūda yra bene vienintelis miestas Lietuvoje, kuris turi specialiai jam sukurtą kvapą. Šio kvapo kūrime dalyvauti galėjo kiekvienas norintis – miesto Turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) buvo galimybė išbandyti įvairius...
-
Kas tinka mamai, tiks ir dukrai?
Augdami vaikai anksčiau ar vėliau pradeda domėtis veido prausikliais, kremais, kitomis veido priežiūros priemonėmis. Jei ir nesidomi, tėvams natūraliai kyla klausimas – ar vaikams ieškoti specialių priemonių, ar jiems tinka ir tai, ką n...
-
Floristė L. Grieštaragytė: visų puošmenų rasite gamtoje1
Vieni jau pasipuošė namus Kalėdoms, o kiti dar tik ieško dekoracijų ir, žinoma, idėjų. „Svarbiausia – susikurti sau artimą stilių, kuris jums keltų teigiamų emocijų, o namuose skleistų šventinę nuotaiką“, &n...
-
5 kalėdinių dovanų idėjos tiems, kurie viską turi1
Sugalvoti dovaną žmogui, kuris, atrodo, jau turi viską, o į klausimą „Ką norėtum gauti dovanų?“ atsako „Man nieko nereikia.“, gali tapti nemenkas iššūkis. Tikėtina, kad toks atsakymas visgi nesukels noro nieko ne...
-
Audinių likučiai siuvėjos rankose virsta spalvingomis suknelėmis2
„Princesė ant žirnio“? Gal „Princesė ir varlius“ ar princesė iš „Ilgo plauko istorijos“? Nesvarbu, iš kurios pasakos jūsų mažoji princesė – suknelių iš audinių likučių kūrėja Jurgita ...
-
Šaltuoju metų laiku – ypatingas dėmesys aprangai
Tradicinė žiema Lietuvoje pasižymi gana šaltais ir drėgnais orais, nors dėl klimato kaitos pastaraisiais dešimtmečiais pastebima reikšmingų pokyčių. Ne kiekvienais metais žiemą tenka pajusti tikrą dviženklę minusinę temperat...
-
Lūpų dažų spalva po 40 metų: atspalviai, kurių geriau nenaudoti
Jokiu būdu nenaudokite šių lūpų dažų atspalvių, jei nenorite atrodyti kaip sena moteris. ...
-
Kalėdinis megztinis – ne tik šventiškas, bet ir tvarus
Linksmi kalėdiniai megztiniai savo populiarumo nepraranda ir šiemet. Vis dėlto jie kritikuojami dėl savo trumpalaikiškumo, nes iškart po švenčių tampa nebeaktualūs. Kokiu megztiniu pasipuošti, kad jis ne tik kurtų &sca...