Visuomenė privalo būti atsakinga: saugodami save, saugome vienas kitą

Prieš porą dienų visuomenę sukrėtė beprasmė jaunuolio mirtis Vilniuje nuo meningokokinės infekcijos, su nerimu visa Lietuva stebi situaciją Palangoje, kur vėlei – tos pačios ligos atvejis. Visuomeninė iniciatyva „Saugok save“ ragina visuomenę prisiimti atsakomybę, pasirenkant priemones, kuriomis užkertamas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui.  

Šią skaudžią nelaimę, įvykusią Vilniuje, statistika pavers dar vienu sausu skaičiumi lentelės grafoje „Mirties atvejai dėl užkrečiamųjų ligų“. Tačiau tai rimtas signalas kiekvienam sąmoningam visuomenės nariui prisiimti atsakomybę ne tik gydant, bet ir užkertant ligoms kelią. Tai galima pasiekti keliais būdais – profilaktiniais patikrinimais ir ligų prevencija. Jei pirmųjų naudą visuomenė dar supranta, visame pasaulyje pripažintai ligų prevencijos priemonei skiepams Lietuvoje vis dar skelbiama „raganų medžioklė“.

Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ užsakymu atliktas TNS tyrimas „Gyventojų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones“ atskleidė, kad šiandien kaip panacėja nuo visų ligų visuomenėje „karaliauja“ sveika gyvensena. 9 iš 10 Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad užkrečiamųjų ligų prevencijai užtenka pasivaikščiojimų gryname ore, 8 iš 10 pasitiki liaudies medicina ir savigyda, 6 iš 10 neabejoja aštuonių valandų miego ir fizinio aktyvumo veiksmingumu. Tačiau sveika gyvensena – tik viena iš profilaktikos priemonių, o ne alternatyva prevencijai. Be to, toks gyvenimo būdas dažniausiai taip ir lieka daugelio siekiamybe, o ne realybe. 

Belieka apgailestauti, kad tokia imunoprofilaktikos priemonė kaip skiepai nuvertinama iki masažo lygio ir apauga mitais. Tyrimas parodė, kad jų prevencinį poveikį supranta vos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų. O juk skiepai – moksliškai pagrįsta prevencijos priemonė, kuriai sukurti išsivysčiusios pasaulio valstybės skiria daug dėmesio ir lėšų. Medicinos mokslo tyrimų srities prioritetai aiškūs – profilaktika ir prevencija, nes tai naudingiausia kiekvieno individo ir visuomenės atžvilgiu.

Deja, Lietuvoje sveikatos profilaktikos ir prevencijos kultūra labai žema, o bendruomenės išprusimas sveikatos priežiūros klausimais nepakankamas, kad ateityje išvengtume tokių netekčių, kaip tai įvyko Vilniuje. Dauguma lietuvių neturi laiko net profilaktiniams apsilankymams pas gydytoją, reguliariai atlikti kraujo tyrimą. Viena veiksmingiausių priemonių, užkertanti kelią ligoms, – skiepai – apskritai tapo viena prietaringiausių temų. Tačiau gyvename ne tik laisvoje XXI a. šalyje, bet ir visuomenėje. Visuomenės teisė rinktis gydymo priemones šiandien neatsiejama nuo pareigos žinoti, kaip mūsų laisvas pasirinkimas gali paveikti kiekvieną mūsų, mūsų tėvus, vaikus, draugus, bendradarbius, kaimynus. 

Norėdami ateityje išvengti skaudžių užkrečiamųjų ligų pasekmių, turime keisti požiūrį ir savo elgseną. Nuo užkrečiamųjų ligų protrūkių neapsaugos arbata su citrina ar grynas oras. Tik tuomet, kai kiekvienas suvoks savo atsakomybę, bus galima tikėtis mažiau mirčių nuo užkrečiamųjų ligų. Jei norime, kad visuomenė saugotų mus ir mūsų sveikatą, privalome jausti atsakomybę už save ir kiekvieną jos narį bei pasirinkti mokslu pagrįstas prevencijos priemones.