Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas "Rosetta" vakar sėkmingai paleido kibernetinį zondą, kuris turėtų po septynių valandų nusileisti ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus.
Praėjus kelioms valandoms misijos vadovai plojo ir glėbesčiavosi, kai buvo patvirtintas zondo atsiskyrimas nuo nešančiojo palydovo.
"Philae" iškeliavo – jis pakeliui į kometą, – sakė "Rosetta" skrydžio direktorė Andrea Accomazzo. – Visi džiaugiamės, kad pastarosiomis minutėmis viskas vyksta nepriekaištingai."
Kol skalbyklės dydžio aparatas artės prie kometos, mokslininkai negalės nieko daryti, tik stebėti, nes dėl didžiulio atstumo nuo Žemės – apie 500 mln. km – nebus įmanoma siųsti jokių komandų realiu laiku.
Planuojama, kad prie kometos prisitvirtinęs "Philae" ir aplink ją besisukanti "Rosetta" tirs šį dangaus kūną, kai jis artės prie Saulės ir taps vis aktyvesnis, kaitinamas centrinio šviesulio. Naudodami 21 prietaisą, mokslininkai rinks duomenis, kurie galėtų suteikti daugiau žinių apie kometų ir kitų dangaus kūnų kilmę.
"Philae" priartės prie kometos 3,5 km/val. greičiu ir iššaus du harpūnus, kurie, kaip tikisi inžinieriai, įsmigs į paviršių pakankamai tvirtai, kad sulaikytų aparatą.
Galiausiai ledsraigčiai trijų atramų galuose turėtų įsigręžti į gruntą, kad zondas neatitrūktų nuo kometos, kurios gravitacija yra labai menka.
"Philae" aparatų tyrimai sudarys apie penktadalį mokslinės programos, kurią planuojama atlikti per visą šią misiją.
Manoma, kad kometos yra pirmykščiai ledo ir dulkių dariniai, išlikę po Saulės sistemos formavimosi pradinių stadijų. Jie sukasi aplink Saulę įvairaus pavidalo orbitomis, kurias įveikti užtrunka nuo kelerių iki kelių milijonų metų.
Kaip teigia didelio pripažinimo sulaukusi teorija, kometos intensyviai bombardavo ką tik susiformavusią Žemę prieš 4,6 mln. metų, atnešdamos į mūsų planetą anglies ir vandens – vienų iš svarbiausių gyvybei reikalingų elementų.
Naujausi komentarai