Stambių ir nedidelių įmonių slepiamos problemos, vėliau virstančios bankrotais, dažnai paskui save nusitempia daugybę smulkių gaminių tiekėjų ir paslaugų teikėjų.

Krizė tiekėjų neišmokė atsargumo - pernykščiai įmonių bankrotai palaidojo viltis atgauti 1,2 mlrd. litų skolų už prekes ir paslaugas, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Nors atsidūrę trečiojoje kreditorių eilutėje tiekėjai susigrąžina mažiau kaip 4 proc. reikalautų pinigų, raginimai domėtis pirkėjais - kaip žirniai į sieną.
2010 metais kiekvienos įmonės bankrotas kreditoriams palikdavo vidutiniškai 2 mln. litų skolų.

Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Alvydas Geigalas primena, kad prekių ir paslaugų teikėjai patenka į trečiąją reikalavimų tenkinimo eilę, tad įkaito turėtojai pernai baigtuose bankroto procesuose iš 165 mln. litų atgavo 55 mln. litų, o tiekėjai už prekes ir paslaugas iš 295 mln. litų atgavo dar mažiau. Taip atsitinka todėl, kad bankrutuojančios įmonės nebeturi jokio likvidaus turto.

Pasak jo, verslininkai pernelyg ilgai delsia, stebėdami besikaupiančias skolas, užuot inicijavę ieškinius. Teisminiai procesai turėtų prasidėti išsyk, jei tik nesilaikoma sutarties. Nes kartais įmonė moki, bet piktybiškai delsia atsiskaityti.
Įmonių bankroto valdymo departamentas suskaičiavo, kad 2010 metais visų kreditorių reikalavimai įmonių bankroto proceso pradžioje siekė 3,8 mlrd. litų, tačiau bankrutuojančios įmonės turėjo 2,5 mlrd. litų turto. 2009 metų kreditorių reikalavimai sudarė 5,4 mlrd. litų, o bankrutuojančių įmonių turtas - 3,7 mlrd. litų.

"Dažniau bankrutuoja ne verslo naujokai, o vidutiniškai 5-7 metus veikiančios įmonės. Matyt, partneriai jomis pasitiki, o krizė didesnio atsargumo neišmokė", - svarsto A. Geigalas.

Pernai bankrotas buvo paskelbtas 418 prekybos, 352 statybos, 207 apdirbimo, 175 transporto ir saugojimo bendrovėms.

Nuo 1993 metų Lietuvoje bankrutavo 10, 308 tūks. įmonių, palikusių 20,5 mlrd. litų įsipareigojimų bankams, darbuotojams, biudžetui ir tiekėjams.