- LTV, "Šiandien“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje.
Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
11 mln. litų kainavusios Radviliškio biokuro katilinės bandymai prasidėjo dar praėjusių metų gruodį, tačiau tik šį šildymo sezoną jos gaminama šiluma pasieks gyventojus. Katilinėje sumontuoti du biokurą deginantys katilai, kurie gamins net 70 proc. procentų miestui reikalingos šilumos.
„Šiandien mes jau nuo importo būsim nepriklausomi, nes bus naudojamas vietinis atsinaujinantis kuras. Ir dujų mums nebeturės įtakos tai, ar dujų kaina didinama pagrįstai, ar ne“, – kalbėjo įmonės „Radviliškio šiluma" direktorius Pranas Mickaitis.
Pasak direktoriaus, biokuras beveik perpus pigesnis nei dujos, todėl naudą pajus ir gyventojai. Bendrovė jau sumažino šilumos kainą, o ateityje ji dar labiau trauksis.
„Šiandien mūsų kaina yra 20 centų. Tačiau tai negalutinė kaina, kuri dar nėra patvirtinta Kainų komisijoje. Mes žinome ir dabar, kad ji bus mažesnė, tačiau yra jau įvertinta ir visos investicijos suma ir po 2 metu mes manome, kad mūsų kaina prie dabartinių kaštų bus 17–18 centų“, – sakė Radviliškio meras Antanas Čeponis.
Tačiau kol kas kitų miestų gyventojai apie pigesnę šilumą gali tik svajoti. Nors Lietuvoje atsinaujinančio kuro netrūkstama, anot specialistų, biokuro katilinės statomos vangiai.
Apie 300 veikiančių katilinių gamina vos 19 proc. reikalingos šilumos energijos, nors šį kiekį galima didinti iki 80 proc. Tai gerokai atpigintų šilumos kainą gyventojams.
Esą Skandinavijos šalių gyventojai, kūrendami biomase, vidutiniškai už kilovatvalandę moka 18 centų, o lietuviai, šildydamiesi gamtinėmis dujomis, – 6 centais daugiau. Tiesa, šilumos ūkio modernizacija pareikalautų milžiniškų investicijų.
„Norint pilnai pervesti šilumos gamybos šaltinius to kuro panaudojimui, reikia investuoti apie 2,5 mlrd. litų. O tuo pačiu metu Lietuvoje reikia įgyvendinti dar didesnį projektą. Reikia apšiltinti daugiabučius namus, kurių pašiltinimo vertė yra apie 20 mlrd. litų“, – skaičiuoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot asociacijos vadovo, šias lėšas turėtų skirti ne tik valstybė, bet ir privatūs investuotojai, Europos Sąjunga. Esą iki 2020-ųjų pasiekus, kad bent 70 proc. šilumos būtų gaminama iš biomasės, Lietuva gerokai sutaupytu. Reikėtų ne tik mažiau lėšų gamtinėms dujoms, bet mažėtų ir oro tarša, ir priklausomybė nuo kaimynės Rusijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...