- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakultetas nuo šių metų rugsėjo 1 d. studentams ir verslininkams pasiūlys naujai sukurtą „Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programą“. Programa sudaryta naudojant algoritmą, kurį suprojektavo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Jurgita Bruneckienė, dalyvaudama projekte. Projekte dalyvavo Kauno technologijos universitetas (pagrindinis partneris), Liepojos universitetas ir Klaipėdos universitetas.
Naujovė parengta įgyvendinant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007–2013 m finansuotą projektą „Regionų verslo plėtros skatinimo metodologinių pagrindų kūrimas (LT-LV)“.
Projektas buvo inicijuotas 2010 metais, jo veiklos buvo orientuotos į bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje. Projekte buvo siekiama spręsti dviejų Lietuvos-Latvijos pasienio regionų (Klaipėdos apskrities ir Kurzeme regiono) bei gretutinio regiono (Kauno apskrities) verslo plėtros problemas ir didinti verslo skatinimo priemonių efektyvumą.
Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programa, parengta remiantis tyrimais, kurie buvo atlikti rengiant Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų verslo augimą skatinančių veiksnių nustatymo metodiką, atliekant pasienio regionų verslo subjektų poreikių analizę ir kuriant Lietuvos-Latvijos pasienio verslo augimo skatinimo strategiją.
Remiamasi užsienyje plačiai taikomą indeksų skaičiavimo metodika
Pirmą kartą sukurta ekonominio modeliavimo programa tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje, leidžianti automatiškai paskaičiuoti indeksus ir rangus, taip pat leidžianti kiekvienam tyrėjui susikurti savo asmeninį tyrimą ir remiantis juo atlikti regiono ekonominę ir socialinę bei verslo plėtros analizę, atsižvelgiant į savo tyrimo specifiką.
„Programa atspindi pasaulyje plačiai taikomas ir žinomas ekonominės analizės priemones. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos Forumo Konkurencingumo indeksą, Transparency International Korupcijos suvokimo indeksą. Programa atlieka daug nuobodžių skaičiavimų už tyrėją,“ – sako Projekto vadovė KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė, habilituota daktarė Žaneta Simanavičienė.
Kodėl verta naudotis šia programa?
Neretai verslininkai, mokslininkai, net ir studentai, priimdami sprendimus, turi atsižvelgti į daugybės skirtingų rodiklių tendencijas. Naudojantis sukurta Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programa, sprendimų priėmimas lengvėtų, kadangi pateikiamas rezultatas (Indeksas) išreiškiamas viena reikšme. Ši programa taip pat gali būti naudojama kaip strateginio planavimo priemonė, kuria pasitelkiama priimant sprendimus dėl regiono ar visos šalies regionų plėtros didinimo bei atliekant taikomų strategijų ar įgyvendinamų projektų efektyvumo analizę.
„Kuriant Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programą, buvo siekiama, kuo didesnio jos funkcionalumo. Pavyzdžiui, ji susieta su „Microsoft Excel“ programa, todėl visus „Excel“ duomenis galima importuoti ir eksportuoti, o tai palengvina duomenų suvedimą ir tolimesnę jų analizę. Taip pat norėčiau paminėti, jog naudojantis programa, galima plėtoti ir tarptautinį bendradarbiavimą, nes joje yra įdiegtos lietuvių, anglų ir latvių kalbos,“ – apie programos galimybes pasakojo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. J.Bruneckienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu11
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...