Netradicinis verslas: per kliūtis su džiaugsmu

Vis dažniau tenka susidurti su sąvoka „netradicinis verslas“. Pačių verslininkų nuomonė, kokį verslą galima vadinti netradiciniu, taip pat skiriasi. Ar tos pasaulinės idėjos gali prigyti mūsų šalyje, parodys laikas, o, verslininkų teigimu, svarbiausia viską gerai apskaičiuoti.

Užsieniečių atneštos naujovės

Šiandien netradiciniu verslu vadinama daugelis naujų veiklų. Nieko per daug Lietuvoje nebestebina sliekų ar sraigių auginimas, gaminami netradicinių skonių ledai ar saldainiai, vykdoma žirgų terapija. Gal kiek neįprasta vis dar atrodo gyvūnų laidojimu užsiimančios įmonės arba kavinė, į kurią gali atsinešti savo maisto, o susimoki tik už buvimo joje laiką.

Viena tokių kaip tik neseniai atsidarė Vilniaus centre. Pagrindinė ukrainiečių verslininkų įkurtos kavinės „Anti-cafe“ idėja, kad laisvalaikį kuriame patys sau, organizuojame, kaip galėtume jį praleisti kitaip, nei įprasta. Čia tinkama vieta ir pažintims su kitais, renkasi kompanijos ir žaisdami žaidimus ar vykstant kokiems nors užsiėmimams jie turi progą susipažinti, pabendrauti. Skatinama socializacija, kurios mūsų šalyje tikrai trūksta.

„Šis sumanymas – ne mūsų, o verslininkų iš Ukrainos, kuriems labai patiko Vilnius ir jie panoro įkurti čia ką nors nauja. Ukrainoje, Rusijoje tokios erdvės yra labai populiaru. Buvome sulaukę svečių iš Sankt Peterburgo, Maskvos, kurie irgi turi tokius centrus, tik daug didesnius. Turime viziją, žinome, ką daryti, kur link judėti, gavome daug gerų patarimų ir iš jų. Mes su kolega dirbame iš idėjos. Kaip visa tai vystysis, prigis ar ne, parodys laikas“, - sakė „Anti-cafe“ reikalais besirūpinanti administratorė Sabina Getman.

Kainuoja tik laikas

Tokios vietos mūsų šalyje neįprastos. Atrodo, ji vieša, bet čia atėjęs jautiesi kaip namuose. Į „Anti-cafe“ galima atsinešti savo maisto ar gėrimų, išskyrus alkoholinius, dirbti kompiuteriu – veikia belaidis internetas, žaisti stalo žaidimus – jų čia daugybė, skaityti savo atsineštą knygą, pasivaišinti kava arba arbata. Vyksta rytinės mankštos, atsipalaidavimo užsiėmimai, savigynos pamokos moterims, šviežių sulčių, sveikos gyvensenos pamokėlės, mokoma dekupažo meno, žaidžiamos Šarados, vyksta debatai, kurių tema iš anksto būna nežinoma, nekomercinio kino seansai. Rengiami ir proginiai vakarai. Kitą mėnesį bus pradėti rengti itališkų, ispaniškų sumuštinių gaminimo kursai, aerodinamikos pamokos ir kinų masažai. Apie visus renginius, užsiėmimus informacija skelbiama antikavinės puslapyje feisbuke, žmonėms tereikia pranešti, kad dalyvaus.

Taigi čia užsukę galite užsiimti įvairiausia veikla, net kelioms valandos įsikurti su kompiuteriu ir niekieno netrukdomas dirbti. Jums tereikia susimokėti už buvimo „Anti-cafe“ laiką – 10 centų už minutę. Patalpas čia galima ir išsinuomoti, o dėl kainos tariamasi individualiai.

Vilniaus centre, Gedimino prospekte, įkurta antikavinė veikia jau beveik porą mėnesių. Kaip teigė pašnekovė S. Getman, daugelis dar užsuka tiesiog pasidomėti, ką galima čia veikti, bet jau yra tokių, kurie antikavinėje lankosi tikslingai.

„Žinoma, kol kas tai daugiausia draugų draugai, pažįstamų pažįstami. Juk pas mus viskas taip ir sklinda – iš lūpų į lūpas. Siekiame turėti savo tikslinę auditoriją, orientuojamės į 20–40 metų žmones. Kol kas esame įsikūrę čia, nes centre lengviau skleisti idėją ir pritraukti klientų. O kai susidarys jų ratas, kelsimės į mikrorajoną. Mums būtinai reikia didesnių patalpų, o klientai čia ateis ne atsitiktinai, o tikslingai pas mus“, – planais dalijosi administratorė.

Jauki vieta darbui

Panašią vietą, tik kurtą kitais principais ir tikslais, galima rasti ir Pilies gatvėje. Jaunasis verslininkas Andrius Bukauskas su pusbroliu nusprendė išsinuomoti biurą miesto centre. „Visus tuos pačius darbus, sėdėdamas prie kompiuterio, galėjau ir toliau atlikti namie, bet jau pabodo tos pačios keturios sienos, be to, galvoje buvo daug idėjų, kurias norėjosi realizuoti“, – sakė vienas biuro-kavinės-interneto kavinės-galerijos „@home“ įkūrėjų.

Čia sukurta visa infrastruktūra biurui – galite atsinešti savo kompiuterį, galite naudotis čia esančiais. Jei sumanysite, susitarus už tam tikrą mokestį patalpa naudotis galėsite kasdien. Verdama čia ir kava, arbata, spaudžiamos sultys, gaminami sumuštiniai. Žinoma, šios „vaišės“ mokamos.

Kadaise šioje vietoje buvo interneto kavinė, iš dalies ji tebeliko. Valanda naudotis internetu kainuoja 8 litus. „Sakysit, kam reikalinga interneto kavinė, kai beveik visur galima naudotis belaidžiu internetu? Bet ar visur galite atsispausdinti reikiamą lapą, kelionės bilietus ir pan.? Tai ypač aktualu mūsų šalyje besilankantiems užsieniečiams, kurių, beje, ne vienas čia ir užsuka“, – „@home“ pranašumą įvardijo A. Bukauskas.

Naudoja erdvę ir laisvalaikiui

Pašnekovas pasakojo, kad įkūrus biurą, interneto svetainę, tuo pačiu ir kavinukę, kilo mintis antram gyvenimui prikelti ir knygas. „Dabar tai populiaru, šia paslauga žmonės naudojasi. Be to, sakoma, kad knyga reikia dalytis, neleisti jai lentynoje dūlėti“, – apie biure-kavinėje įkurtas knygų lentynas ir galimybę įsigyti norimą ar atnešti ir įkeisti savąją, sakė jaunasis verslininkas.

Čia taip pat yra lentynų, kuriose – įvairiausi suvenyrai: gintaro dirbiniai, kurių gamyba užsiima pats A. Bukauskas, su Lietuva susijusi atributika, natūralios arbatos, menininkų dirbiniai. Daugiausia tai orientuota į užsieniečius, bet šį tą įsigyja ir patys lietuviai.

Norėdami kuo labiau išnaudoti erdvę ir vietą, vyrai pradėjo nuomoti patalpas žmonėms, kurie linksmintis keliauja į miesto barus, bet prieš tai nori susitikti ir ramiai pasibūti. „Vakarų šalyse, priklausomai nuo regiono, tokie susitikimai yra labai populiarūs. Žmonės susirenka kažkur, aišku, tai gali būti daroma ir namuose. Tam tinka bet kuri rami vieta, bet kai tokią vietą turi miesto centre, patogiau nebūna“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad tai irgi yra socializacijos skatinimas.

Tikslas – sumažinti veiklos sąnaudas

Pagrindinis klausimas, ar galima iš visų šių veiklų, įkurtų vienoje vietoje, uždirbti? A. Bukausko teigimu, aišku, kad milijonų iš to nesusikrausi, bet pradinis jų tikslas – kad atsipirktų nuomojamų patalpų kaina, o paskui viskas priklausys nuo publikos, kurią čia pritrauks.

„Kadangi kalbame apie netradicinį verslą, tai, sakyčiau, pirmiausia netradiciškai reikėtų žiūrėti, kaip sugebi suderinti kelias skirtingas verslo sritis ir tuo pačiu sumažinti savo veiklos sąnaudas, šiuo atveju, kad atsipirktų patalpų nuoma“, – idėjomis dalijosi jaunasis verslininkas.

Jis įsitikinęs, kad verslo sėkmę lemia nuojauta, užsispyrimas ir nemažai sėkmės. Esą galbūt mažą verslą ir galima išjudinti juodu darbu, klausimas, ar verta tai daryti. „Nesu užkietėjęs verslininkas, daugiau idėjas generuojantis asmuo. Kai matau, kad ko nors negaliu padaryti pats, stengiuosi suburti komandą. O minčių, kaip visa tai išplėsti, turime, svarbiausia viską gerai pasverti“, – sakė vienas „@home“ įkūrėjų A. Bukauskas.

Verslą laiko tradiciniu

Nors ne vienas išpūčia akis, sužinojęs, kad jau šiek tiek daugiau nei metus sostinėje veikia laidojimo paslaugas gyvūnams teikianti įmonė „Smėlio pilis“, jos direktorius Romas Svirskas savo veiklos nelinkęs vadinti verslu, juo labiau – netradiciniu.

“Visoje Europoje tai vyksta 50 metų, jeigu ne daugiau, tad kas čia gali būti netradicinio?” – stebėjosi pašnekovas.

Vis dėlto, atrodo, Lietuva, bent jau šiuo aspektu, toli gražu ne Europa. Vienintelės miesto gyvūnėlių kapinės vis dar apytuštės, o iš dešimčių tūkstančių augintinių šeimininkų dėl laidojimo paslaugų kreipiasi tik vienetai. Tačiau R. Svirskas šventai įsitikinęs, kad daugiabutyje gyvenantis kačiuko ar šuniuko šeimininkas, augintiniui nugaišus, būtinai ieškos savo keturkojui draugui laidojimo biuro.

„Tokių žmonių yra, kur žmogui, gyvenančiam daugiabutyje, tą nugaišusį gyvūną dėti? Kai nusipirksite gyvūnėlį, numirs, tada ir susimąstysite. Visi mes skirtingi žmonės, vieniems tokia idėja kyla, kitam ne. Man kilo“, – teigė verslininkas.

Pinigai – tik už duobę

R. Svirskas tikino konkurentų spaudimo nejaučiąs, nieko apie juos nežinąs ir tiesiog negalįs atsiginti norinčių palaidoti savo augintinį. „Neturiu laiko kalbėti, esu labai užimtas. Taip, labai daug žmonių kreipiasi“, – tikino pašnekovas.

Tačiau verslininkas nenorėjo atskleisti, kiek tiksliai žmonių kreipiasi į įmonę ir kiek pastaroji yra palaidojusi gyvūnų. Visiškai priešingai elgiasi virtualūs „Smėlio pilių“ konkurentai. Interneto puslapio, kuriame įkūrtos gyvūnų kapinės, kūrėjai neslepia, kad savo virtualiuose plotuose amžiams priglaudė per šimtą gyvūnėlių: šunų, kačių, žiurkėnų ir net papūgų. Norint „palaidoti“ gyvūnėlį, tereikia atsiųsti tinklalapio autoriams jo nuotrauką, išsirinkti antkapį - ant jo užrašomas gyvūno vardas, gimimo ir mirties metai.

Netradiciškumo R. Svirsko verslui prideda ir tai, kad Liudvinavo gatvėje esančiose gyvūnų kapinėse savo augintinį galima palaidoti ir be „Smėlio pilių“ pagalbos – visiškai nemokamai. Trumpiau tariant, žemė kapinėse yra nemokama, o įmonė pinigus ima už tai, už ką mokėti reikia ir žmonių laidojimo paslaugas teikiantiems biurams: duobės iškasimą, karstą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių