- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per devynis šių metų mėnesius draudimo įmonės uždirbo 89,8 mln. litų neaudituoto pelno, t y. 6,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Investicinės veiklos pelnas sumenko beveik triskart, tačiau draudimo įmonės padidino draudimo veiklos efektyvumą.
Gyvybės draudimo įmonės šiemet uždirbo 25,5 mln. litų pelno, t. y. pelnas sumažėjo 18,3 proc., palyginti su pernai metų devynių mėnesių rezultatu, o ne gyvybės draudimo įmonės gavo 64,3 mln. litų pelno - 1 proc. mažiau.
Draudimo įmonių investicinė veikla - konservatyvi
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės vykdo gana konservatyvią investavimo politiką. Labiausiai pasaulinės finansų krizės paliestos investicijų rūšys - nuosavybės vertybiniai popieriai - sudaro tik 3,3 proc. viso draudimo įmonių investicinio portfelio, išskyrus investicijas, kai investavimo rizika tenka draudėjui.
Draudimo įmonės mažai investuoja į sudėtingesnius finansinius instrumentus, dėl kurių galėtų kilti rizika patirti didesnių nuostolių (pvz., hipotekinės obligacijos sudaro tik 0,6 proc. investicinio portfelio). Didžiąją draudimo įmonių investicinio portfelio dalį tradiciškai sudaro investicijos į įvairių valstybių vyriausybių vertybinius popierius (62 proc.), įmonių obligacijas, įtrauktas į prekybą reguliuojamose rinkose, (14,2 proc.) ir terminuotus indėlius bankuose (8,8 proc.).
„Draudikai privalo derinti turtą ir įsipareigojimus valiutos ir laikotarpio atžvilgiu, todėl gali laikyti vertybinius popierius iki jų termino pabaigos bei nėra priversti juos parduoti nukritus investicijų vertei rinkose. Dėl šios priežasties bei dėl konservatyvios investavimo politikos didelių nuostolių iš investicinės veiklos draudimo įmonės nepatyrė", - teigia Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos Informacijos analizės skyriaus vedėjas Ramūnas Baravykas.
Gyvybės draudimo įmonių investicinės veiklos pelnas šiemet sudaro 5,8 mln. litų (pernai devynių mėnesių pelnas sudarė 18,5 mln. litų), ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 12,1 mln. litų pelno iš investicijų (pernai atitinkamai 32,9 mln. litų).
Bendras draudimo įmonių investicinis portfelis per metus išaugo 12,6 proc. iki 2,4 mlrd. litų. Draudikų nuosavas kapitalas, skirtas nenumatytiems nuostoliams padengti, per tą patį laikotarpį padidėjo 24,5 proc. - iki 640,6 mln. litų. Draudimo įmonės turi kapitalo atsargą tam atvejui, jei jos patirtų didesnių nuostolių. Šiuo metu bendras draudimo įmonių mokumo koeficientas yra 2,3, o teisės aktuose nustatytas minimalus mokumo koeficientas - 1. Nė vienos draudimo įmonės mokumo koeficientas nėra mažesnis už 1. Su tokiais mokumo rodikliais draudimo rinka galėtų amortizuoti nuostolių už daugiau nei 300 mln. litų.
Išaugo draudimo veiklos pelnas
Bendrą galutinį draudimo įmonių veiklos rezultatą - pelną - šiemet labiau lemia pelningesnė draudimo veikla. Eliminavus investicinės veiklos rezultatus, net ir stipriai kritus populiariausios gyvybės draudimo grupės - investicinio gyvybės draudimo - pasirašytų įmokų apimčiai, gyvybės draudimo veikla netapo nuostolinga - uždirbtas 19,6 mln. litų pelnas, t. y. 58,2 proc. daugiau nei prieš metus. Tam įtakos turėjo palūkanų normų augimas, taip pat tai, kad draudimo įmonės nepatiria didesnių plėtros kaštų, kokius patirdavo veiklos pradžioje.
Ne gyvybės draudimo įmonių ne gyvybės draudimo veiklos pelnas per 2008 metų devynis mėnesius išaugo 81,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, iki 49,6 mln. litų. Sumažėjo ir nuostolingumo, ir veiklos sąnaudų rodikliai. Ne visoms draudimo įmonėms ne gyvybės draudimo veikla buvo pelninga: šešios uždirbo pelną (iš viso 63,9 mln. litų), bet penkios patyrė nuostolių (iš viso 14,3 mln. litų). Ramūno Baravyko teigimu, beveik visos draudimo grupės pelningos, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veikla išliko nuostolinga (35,8 mln. litų nuostolių), taip pat bendra šalies ekonominė situacija daro neigiamą įtaką kreditų draudimo veiklos rezultatui (4,5 mln. litų nuostolių).
„Pagal 2008 metų trijų ketvirčių rezultatus nepalanki ekonominė situacija draudimo įmonių finansinei padėčiai reikšmingos įtakos kol kas tikrai nepadarė. Tačiau, įvertinus tai, kad spalio ir lapkričio mėnesiais akcijų kainų svyravimai tebesitęsė bei įtampa Lietuvos ūkyje auga, ketvirtas šių metų ketvirtis gali draudimo įmonėms nebebūti pelningas", - prognozuoja Draudimo priežiūros komisijos atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimo1
Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelį
Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...
-
Trišalė taryba svarstys siūlymą dėl vienos šventės išbraukimo1
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną turėtų svarstyti Trišalė taryba. ...
-
Ruginienė: šį finansinį klausimą laikas imti į savo rankas
Pavasarį ketinant pradėti diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Trišalę Tarybą ragina sutarti dėl konkrečių formulės nustatymo principų. ...
-
Kalbame garsiausiai, bet ir patys turime skylių: iš Lietuvos reikalingos prekės keliauja rusams1
Lietuva bene garsiausiai ragina Vakarus griežtinti sankcijas Rusijai, bet pati Lietuva per trejus metus neužlopė skylių, pro kurias iš Lietuvos keliauja rusams reikalingos prekės. Naujasis užsienio reikalų ministras apskritai sako, kad Lietuva ne...
-
LEA: slūgstant įtampai rinkose, keičiasi ir gamtinių dujų kainos
Per praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos vidurkis sumažėjo 1,9 proc. – tai pirmas TTF savaitės kainų vidurkio mažėjimas po dvi savaites trukusio didėjimo, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainą, praneša Lie...
-
EIM pristatė planą START: siekiame ambicingo tikslo
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pirmadienį Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą START, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. Planas pris...
-
Ekonomistai: valstybei teks skaičiuoti – gyventojų pečius užguls didesni mokesčiai?
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), didžiąją dalį papildomų lėšų pasiskolinant bei kartu nemažinant viešųjų paslaugų finansavimo, ekonomistai sako, jog valstyb...
-
Paluckas įvertino Žemaitaičio pareiškimus: tai normali, nors ir gana aštroka diskusija1
„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui skeptiškai vertinant Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimą dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas tokią koalicijos partnerio reakciją laiko normalios, nors ir ...