- Andrius Matuliauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Banko "DnB Nord" analitikai Lietuvos ekonomikos atsigavimą prognozuoja po dvejų metų. Didžiausia šalies problema kitąmet bus iki 20 proc. išaugęs nedarbo lygis.
Iš šešių Baltijos regiono šalių 2010–aisiais DnB NORD analitikai prognozuoja nuosaikią ekonomikos plėtrą Lenkijai, Suomijai ir galbūt Estijai. Danija, Lietuva ir Latvija iš recesijos vaduosis ilgesnį laiką. "DnB Nord" prognozuoja, kad Lietuvos BVP per šiuos metus sumažės 17 proc., kitąmet - dar 1 proc.
Kitų metų pavasarį nedarbo lygis trijose Baltijos valstybėse gali pasiekti 20 proc., todėl gyventojų lūkesčiai bus prasti, vidaus vartojimas ir atlyginimai neaugs ir tai lems defliacinius procesus, naujausioje ekonomikos apžvalgoje teigė "DnB Nord" analitikai.
Iš trijų Baltijos valstybių geriausiai sunkmetį turėtų atlaikyti Estija. Ryžtingi veiksmai, siekiant įsivesti eurą 2011 m., ir aiški išėjimo iš krizės strategija leis šaliai pirmajai iš Baltijos trijulės išsiveržti į lyderius ir nukonkuruoti jas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo srityje.
Tuo metu Lietuvoje politiniai nesutarimai ir vangi valdžios sektoriaus reforma griauna viltis dėl spartaus ūkio atsigavimo. Be kryptingo užsienio investicijų ir smulkaus verslo skatinimo bei viešojo sektoriaus pertvarkos nepavyks išvengti užsitęsusios ūkio depresijos.
Lietuvos ekonomikos atsigavimą "DnB Nord" analitikai vienareikšmiškai sieja su eksporto augimu. Atsigaunančios svarbiausios šalies eksporto rinkos - Rusija ir Vokietija – suaktyvins du didelius Lietuvos ūkio sektorius - apdirbamąją gamybą ir transportą, kuriems drauge tenka beveik trečdalis šalyje sukuriamos pridėtinės vertės ir didžioji dalis eksporto apimties.
Jų nuomone, gana neblogos perspektyvos 2010-aisiais laukia ir žemės ūkio sektoriaus, kuris Lietuvos BVP struktūroje turi daug didesnį lyginamąjį svorį nei ES vidurkis. Palanki yra ir aplinkybė, kad, palyginti su kitomis Baltijos šalimis ar ES senbuvėmis, Lietuvos bendrovių ir namų ūkių vidutinio įsiskolinimo lygis yra gerokai žemesnis.
„Vyriausybei suvaldžius valstybės finansus, pertvarkius viešąjį sektorių ir iš esmės pagerinus verslo aplinką, ekonomikos atsigavimo požymių pamatysime jau antroje 2010 m. pusėje. Tačiau spartesnės ir tvarios ūkio plėtros galima tikėtis ne anksčiau kaip 2012 m. ir tik tuo atveju, jei žymiai pagerės užsienio ir vidaus investicijų rodikliai. Todėl ypač svarbu, kad Vyriausybė skirtų pakankamai dėmesio investicijų skatinimui,“ - sako vyriausiasis "DnB Nord" banko analitikas Rimantas Rudzkis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą5
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...