Europa sekmadienį stengiasi įtvirtinti didžiausios per visą jos istoriją ekonomikos krizės sprendimą, o pagrindinis dėmesys neeiliniame Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime nukrypo į Italiją.

Šis viršūnių susitikimas, kuris, didėjant nuogąstavimams, kad euro zonos skolų krizė gali išprovokuoti pasaulinę recesiją, atidžiai stebimas visame pasaulyje. Prieš jį Europos lyderiai, regis, sprendė savo nesutarimus ir stūmėsi susitarimo link.

Du iš pagrindinių žaidėjų - Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy - gyrė „pažangą“, padarytą kovojant su krize, o finansų ministrai per derybų maratoną gvildeno priemones bankams apsaugoti.

Sutikę, kad skolintojams teks priimti nuostolius dėl mažiausiai 50 proc. jų turimų Graikijos obligacijų, ministrai sudarė susitarimą dėl bankų rezervų didinimo, kad jie galėtų užkimšti taip atsiradusią 150 mlrd. dolerių skylę.

Pagal šį bankų rekapitalizacijos planą į skolintojų rezervus bus perpumpuota „107-108 mlrd. eurų“, žurnalistams sakė vienas diplomatas.

Pareigūnai sakė, kad Ispanija, Italija ir Portugalija, kur, kaip manoma, bankų pozicijos nėra tvirtos, iškėlė prieštaravimų šiam pasiūlymui, tad Europos centrinio banko pareigūnams teko jas įtikinėti.

Maža to, patys skolintojai dar turi pasirašyti šį „savanorišką susitarimą“. Po 13 valandų trukusių derybų Belgijos finansų ministras Didier Reyndersas žurnalistams sakė: „Mums reikia derėtis su bankų sektoriumi“.

Didelė kliūtis yra tai, kaip reiktų didinti ES 440 mlrd. eurų stabilizacijos fondą, kurio lyderiai nori tam atvejui, jei į skolų liūną būtų įtraukta kokia nors didelė ekonomika, tokia kaip Italija ar Ispanija.

Šis finansinės pagalbos fondas būtų greitai išeikvotas, jei kuriai nors iš tų dviejų šalių prireiktų paramos, tad lyderiai ieško galimybių didinti jo skolinimo pajėgumus iš esmės nedidinant jame esančių pinigų kiekio, kas būtų nepriimtina ES iždininkei Vokietijai.

Berlyno ir Europos centrinio banko (ECB) spaudžiama Prancūzija atsitraukė nuo pasiūlymo nukreipti šias lėšas į kokį nors banką, kuris galėtų skolinti beveik neribotus kiekius iš ECB, todėl aptarinėjamos tik dvi likusios galimybės.

Pagrindinė šio fondo didinimo priežastis yra tokių valstybių Italija apsauga. Savo ruožtu Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) yra spaudžiamas labiau stengtis mažinti milžinišką savo šalies skolą ir išvengti Graikijos likimo.

Viršūnių susitikimo išvakarėse S.Berlusconi buvo iškviestas į derybas su A.Merkel, kuri nori, kad Italija žymiai sumažintų savo 1,9 trilijono eurų skolą, kuri prilygsta 120-čiai proc. bendrojo vidaus produkto.

ES lyderiai viliasi turėti „išsamų planą“ ir per lapkričio 3-4 dienomis Kanuose įvyksiantį susitikimą pateikti jį kolegoms iš Didžiojo dvidešimtuko valstybių grupės.