Netrukus turėsime progos pasigrožėti įspūdingu reginiu – saulės užtemimu, kurio metu Europoje bus užstojama apie 90 proc. žvaigždės šviesos. Tai – didžiausias užtemimas žemyne per pastaruosius šešiolika metų.
Vos po trijų savaičių, kovo 20 d. (penktadienio) rytą, Mėnulis praskries tarp Saulės ir Žemės taip, kad savo kūnu užstos Saulės diską. Šį kartą saulės užtemimas bus puikiai matomas ir Europoje. Tiesa, ne visur vienodai. Štai vien Didžiosios Britanijos saloje saulės disko pridengimo skirtumas svyruos nuo 84 proc. (Londone) iki 94 proc. Glazge, Aberdyne ir Edinburge.
Apskritai dalinis saulės užtemimas apie 90 min. bus matomas visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Rusijoje. Šiaurinė Skandinavijos dalis, Farerų ir Špicbergeno salos galės grožėtis visišku saulės užtemimu.
Paskutinį kartą Europoje toks intensyvus dalinis užtemimas buvo matomas 1999 m. rugpjūčio 11 d. Tąkart mėnulio šešėlis savo kelionę pradėjo Atlanto vandenyne, o visiškas saulės užtemimas aplankė pietinę Didžiosios Britanijos dalį, Prancūzijos šiaurę, Belgiją, Liuksemburgą, Pietų Vokietiją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Vengriją, Rumuniją. Tai buvo pirmas visiškas Saulės užtemimas Europoje nuo 1990 m. liepos 22 d.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad užtemimo išvakarėse Mėnulis Žemės atžvilgiu atsidurs perigėjuje – t.y. arčiausiai Žemės (tokia padėtis dar vadinama supermėnuliu, superpilnatimi). Kadangi per parą jis nutolti spės labai nedaug, tai reiškia, kad šįkart Mėnulis danguje bus didesnis nei, tarkim, per apogėjų, tad kovo 20-osios užtemimą su nedidelėmis išlygomis galima vadinti supermėnuliniu Saulės užtemimu – o gal net ir tiesiog superužtemimu.
Naujausi komentarai