Lietuvos bankas pernai atliko būsto paskolą paėmusių žmonių apklausą. Ji atskleidė milžinišką grėsmę, į kurią jau beveik metus Lietuvoje nekreipiama jokio dėmesio.
Paliko šeimą ir dingo
Prieš penkerius metus į naujos statybos butą sostinės Laisvės prospekte įsikėlusi jauna šeima net baisiausiame sapne nesapnavo, kad lengvai gauta būsto paskola sugriaus visą gyvenimą.
Du mažamečius vaikus auginanti Inga Petraitienė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.) ilgiau nei metus nematė nuo įsipareigojimų šeimai ir bankui pasislėpusio vyro.
Dabar moteris su nerimu laukia kovo vidurio, kai vyks pirmosios šeimos buto varžytinės. Ją su vaikais iš namų ketina iškeldinti Lietuvoje veikiantis pirmaujančios finansinių paslaugų grupės Šiaurės ir Baltijos šalyse bankas "Nordea".
2005 m. bankas "Nordea", kuris pernai vienas iš pirmųjų Lietuvoje vėl atrakino savo seifus būstui kredituoti, lengva ranka šeimai paskolino tiek, kiek tuo metu jai reikėjo, t. y. daugiau nei buvo vertas užstatomas butas. Dabar, siekdamas atgauti neatsakingai pasiskolintus ir paskolintus pinigus, bankas parduoda vienintelį moters ir jos vaikų būstą.
Pasiūlė nakvynės namus
Pasakodama savo istoriją I.Petraitienė mintis dėstė ramiai ir lakoniškai, lyg vengdama net pagalvoti šia skaudžia šeimai tema. Tačiau ji supranta situacijos sudėtingumą ir dėl to labiausiai kaltina šeimą praskolinusį vyrą.
"Mano sutuoktinis labai protingas, bet labai neatsakingas žmogus. Imant būsto paskolą buto vertė buvo pervertinta ir paimtas toks kreditas, kurio grąžinti neužteks net pardavus namus iš varžytinių. Jis sugebėjo pasiskolinti tiek, kiek jam reikėjo, apie dalį paskolintų pinigų aš net nežinojau. Kai ant savo šeimos krovė šią naštą, jis mažiausiai galvojo apie mane ir vaikus, kuriems ir gresia netekti namų. Kai iškilo problemų, buvome nuėję į banką, vyras pažadėjo ir gražiai pamelavo sutvarkyti problemas, paskui dingo..." – nutilo pašnekovė.
Ir prisipažino praradusi bet kokią viltį – jos minimalios pardavėjos algos neužtenka įsipareigojimams įgyvendinti, o surasti tokį geradarį, kuris butą nupirktų ir leistų dar kurį laiką jame gyventi toliau, taip ir nepavyko.
"Niekam neįdomu, kad yra mažamečiai vaikai. Vaikų teisių apsaugos specialistai mums siūlo apsistoti nakvynės namuose..." – pasakojo ji.
Tikisi teismo supratimo
I.Petraitienė neabejoja, kad jos butas bus parduotas – jo jau buvo atvykę apžiūrėti trys susidomėję žmonės.
Per pirmąsias varžytines erdvų 93 kv. m ploto butą antstolis bandys parduoti už pirminę 248 tūkst. litų sumą. Moteris net nedrįsta vertinti, ar ši kaina ne per maža.
"Skola bankui daug didesnė", – tepasakė ji vildamasi, kad teismas įvertins, jog vyras didelę sumą pinigų panaudojo savo tikslams ir likę įsipareigojimai turėtų likti jam, o ne be namų likusiems vaikams.
Nežinojo apie vaikus
Dienraščiui susisiekus su banko "Nordea" darbuotojais, šie puolė aiškintis, esą net nežinojo, jog iš varžytinių parduodamame bute gyvena mažamečių vaikų. Mat kai buvo paimta paskola, sutuoktiniai dar neturėjo vaikų. O vėliau bankui neprivaloma pranešti apie pagausėjusią šeimą.
Tačiau I.Petraitienė sakė apsilankiusi banke su vaikais ir susitikusi su vadybininke, bet ji, matyt, dviejų mažamečių nepastebėjo. Tik vėliau, pasitikrinę duomenų bazėje, banko darbuotojai sužinojo, kad skolininkas vyras yra trijų vaikų tėvas, o skolininkė motina turi du vaikus.
Sutuoktinė – tik laiduotoja
Banko "Nordea" komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas patvirtino, kad būsto kredito gavėjas yra vyras, o jo sutuoktinė Inga – laiduotoja, patvirtinusi, kad kredito sutartis yra sudaryta šeimos poreikiams.
Banko turimais duomenimis, kovo 4 d. mokėti įmokas bankui vėluota 688 dienas. Pastaroji įmoka buvo 2009-ųjų liepos pradžioje, o sutartį bankas nutraukė po trijų mėnesių – 2009-ųjų rugsėjį. Konstatuota, kad bendra paskola be palūkanų yra 257 tūkst. litų, o susikaupusių palūkanų suma siekia dar 60 tūkst. litų.
"Per visą paskolos mokėjimo vėlavimo laikotarpį pagrindinis kredito gavėjas nė karto nesikreipė. Į banką kreipėsi tik jo sutuoktinė, parašė keletą pareiškimų. Pernai gegužę ji apskundė hipotekos sutartį, motyvuodama tuo, kad jai buvo netinkamai pranešta apie nutrauktą sutartį. Vilniaus apygardos teismas šį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė 400 litų bylinėjimo išlaidų, šias moteris ir padengė. Tada ji paprašė kredito sutarties kopijos ir ši jai buvo pateikta. Vėliau ji paprašė laidavimo sutarties kopijos, tačiau pati neatvyko jos pasiimti. Šių dokumentų ji prašė motyvuodama, kad jos sutuoktinis nuo jos kredito paėmimo dokumentus slepia ir namie nelaiko, ir ji dėl to neturinti galimybės sužinoti visų sutartyse numatytų sąlygų. Dabar laidavimo sutarties jau paprašė jos advokatė. Situacija tokia, kad mes, kaip bankas, neturime nei vyro, nei moteris prašymo neparduoti jų turto, sustabdyti varžytines. Net duomenų apie mažamečius vaikus, kurie galėtų nukentėti, bankas nėra gavęs", – dėstė banko atstovas V.Cucėnas.
Paklaustas, kiek kartų bankas susisiekė su kliente ir įspėjo apie sudėtingą situaciją, V.Cucėnas patikino, kad skolininkams buvo pranešta apie didėjančias bėdas. Tačiau šie esą nereagavo į jokius pranešimus ir nė karto neieškojo sprendimo.
Kai kam jau padėjo
"Jeigu šie klientai patys kreiptųsi į banką ir ieškotų sprendimo, jis neabejotinai būtų rastas. Bankas "Nordea" laikosi tokios pozicijos, kad iš banko kredituotų būstų į gatvę nebūtų išmestas nė vienas vaikas ir to nesame padarę. Šiuo atveju mes nežinojome, kad bute gyvena vaikai. Turime pavyzdžių, pagal kuriuos galėtume išspręsti ir šį atvejį. Užstatytas turtas yra 93 kv. m ploto, todėl šį butą pardavus motina su vaikais galėtų įsikelti į mažesnį ir pigesnį būstą. Bankas ne vienam klientui padėjo taip išspręsti savo problemas", – sakė V.Cucėnas.
Tačiau, jo vertinimu, šis atvejis rodo, kad klientai slepiasi nuo problemų, kurios didėja, sprendimų.
Bankas buto nepirks
Banko atstovas taip pat patikino, kad varžytinėse dalyvaujanti ir prasiskolinusių klientų turtą superkanti banko antrinė bendrovė šios šeimos būsto nepirks.
"Už tokią kainą bendrovė turtą galėtų nupirkti, tačiau tikimės, kad šeima nori išsaugoti namus ir apsaugoti vaikus nuo jų netekimo. Todėl tikimės, kad dar iki varžytinių pradžios moteris kreipsis į banką, praneš turinti vaikų ir bandysime ieškoti sprendimo", – patikino banko atstovas V.Cucėnas.
Tačiau jeigu varžytinės nebus atšauktos ir būstą kas nors nupirks, motinai su vaikais teks išsikraustyti į gatvę arba siūlomus nakvynės namus.
Dienraščio kalbintas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas gynė bankus, esą jie neveja vaikų iš namų, o gali pasikeisti tik būsto nuosavybė.
"Teisiškai vaikai yra apginti ir jie negali būti iškelti iš namų. Net ir svetimas žmogus, nupirkęs butą, negali iš jo iškraustyti šeimos su mažamečiais vaikais", – sakė asociacijos prezidentas.
Komentaras
Edita Žiobienė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus bankas gali iškelti šeimą su mažamečiais vaikais iš jam įkeisto būsto. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje tokia statistika nevedama, todėl negalime konkrečiai atsakyti, kiek yra Lietuvoje tokių atvejų, kai iškeldinama šeima su nepilnamečiais vaikais. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai tenka tirti tik individualius skundus.
Pabrėžtina, kad teismuose, sprendžiant šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų, iškeldinimo iš gyvenamojo būsto klausimą, kaip trečiasis asmuo yra įtraukiamas savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip institucija, atsakinga už nepilnamečių vaikų teisių apsaugą, todėl manoma, kad kiekvienos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai tokią informaciją galbūt turi.
Atsižvelgus į tai, kad visais atvejais ir visais laikais iškeldinimas yra sena skausminga socialinė problema, patartina žmonėms, imantiems kreditus iš bankų, pirmiausia įvertinti savo finansinę padėtį ir galimą riziką netekus darbo, susirgus ir pan.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šeimos santykius reguliuojančias Civilinio kodekso normas pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkto nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, nėra pagrindas atsisakyti ginti kitų asmenų pažeistas teises. Minėto teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu vaikas bute gyventų, turi būti ginamos ir kitų asmenų, šiuo atveju – kreditorių, teisės.
Pabrėžtina, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai. Tokiu atveju valstybė gali pasiūlyti šeimai nakvynės namus kuriam laikui, priglausti šeimą pensione, vaikus laikinai apgyvendinti laikinuose globos namuose, iki tėvai galės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą.
Tąsyk nustatyta, kad 2009 m. penktadalis skolininkų jau buvo keitę būsto paskolos mokėjimo sąlygas, o dar 13 proc. namų ūkių ketino tai padaryti 2010-aisiais.
Praėjusių metų pradžioje Lietuvos bankas nustatė, kad žmonės keičia būsto paskolų sąlygas arba jas ketina keisti dėl pagrindinės skolos dalies mokėjimo atidėjimo, paskolos mokėjimo laikotarpio, bankų taikomos maržos ir palūkanų normos fiksavimo laikotarpio pakeitimo.
Tai atskleidė, kad trečdalis paėmusių būsto paskolas žmonių jau prieš metus buvo susidūrę su rimtais finansiniais sunkumais. Taip pat nustatyta, kad pernai, palyginti su 2009 m., 6 proc. padaugėjo namų ūkių, teigiančių, jog paskola būstui įsigyti yra labai didelė našta. Tada Lietuvos banko tyrėjai konstatavo, kad, atsižvelgiant į namų ūkių išsakytus paskolų būstui įsigyti naštos vertinimus per ateinančius 12 mėnesių, reikšmingų teigiamų pokyčių neturėjo įvykti.
Pasak ekonomisto ir statistiko Vlado Trukšino, tai turėtų būti didžiausias bankų ir šalies valdžios galvos skausmas, nes skolininkų armija nuolat ir agresyviai didėja.
"Jei, Lietuvos banko apklausos duomenimis, būsto paskolas yra paėmę daugiau nei 11,3 proc. iš 1380 tūkstančių Lietuvos namų ūkių, galima teigti, kad būsto paskolas turi ne mažiau kaip 156 tūkst. namų ūkių. O tai yra beveik 22 proc. iš visų 716 tūkst. fizinių asmenų – bankų skolininkų skaičiaus. Ir tie 22 proc. bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 proc. visos namų ūkių skolos", -– skaičiavo ekonomistas.
Pasak jo, trečdalis skolininkų keitė būsto kreditų sutartis, vadinasi, 53 tūkst. namų ūkių šalyje turi finansinių problemų grąžindami paskolas.
"Situacija šalyje grėsmingai blogėja, o ekonominis pagerėjimas yra tik iliuzinis, nes vis daugiau žmonių susiduria su grėsme prarasti savo namus varžytinėse", – konstatavo V.Trukšinas.
Naujausi komentarai