„Šokinėjančios“ raidės, sunkiai įžiūrimi veidai ar iškraipytas vaizdas – nemažai vyresnio amžiaus žmonių šiuos suprastėjusio regėjimo požymius priskiria senatvei. Tačiau būtent taip pasireiškia klastinga akių liga, gresianti apakimu.
Mato juodą dėmę
Klaipėdoje nemokamos patikros metu specialia akių dugno kamera buvo patikrinta 150 klaipėdiečių.
Gydytojų pastebėjimu, kas penktam patikrintam klaipėdiečiui aptikta klastingos akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – požymių.
AGDD – dažniausia vyresnio amžiaus gyventojų aklumo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje.
Matomas iškraipytas vaizdas arba priešais atsiradusi dėmė – būtent tokius pirmuosius požymius pastebi žmogus, sergantis šia liga.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojos oftalmologės Jūratės Balčiūnienės, pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, sunku atskirti veidus, naudotis telefonu, sudėtinga įžiūrėti rodykles laikrodyje, kainas parduotuvėse.
„Žmogus mato neryškiai arba tiesiog juodą dėmę ten, kur koncentruoja žvilgsnį“, – patikslino gydytoja.
Painioja su senatve
Lietuvoje sergančiųjų toli pažengusia AGDD forma yra apie 13 tūkst. Kasmet šia liga suserga apie 850–1600 gyventojų. Manoma, kad šie skaičiai realiai yra gerokai didesni.
Gydytoja pastebi, kad dauguma gyventojų net nežino, kad egzistuoja tokia liga. Jos požymiai paprastai pasireiškia vyresniems nei 50–60 metų žmonėms.
„Regėjimo sutrikimus žmonės dažnai palaiko senatvės, o ne rimtos akių ligos požymiais ir nesikreipia į gydytojus“, – nuogąstavo J.Balčiūnienė.
Pasak oftalmologės, AGDD užklumpa vis jaunesnius žmones, tad šios ligos prevencija būtina pasirūpinti kuo anksčiau.
Kenčia gyvenimo kokybė
Sergant AGDD stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. Sergančiajam šia liga tampa sudėtinga arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti, kartais netgi atlikti kasdienius namų ruošos darbus.
Tokiais atvejais padidėja kritimų ir kaulų lūžių tikimybė. Regėjimo netekusius žmones dažnai apima depresija, jie jaučiasi socialiai atskirti.
AGDD rizika padidėja dėl netaisyklingos mitybos, rūkymo, antsvorio, žalingo saulės ar ultravioletinių spindulių poveikio
Norintiems išvengti šios ligos gydytoja pataria atsisakyti rūkymo, keisti mitybos įpročius – valgyti daugiau daržovių, žuvies, mažiau riebių, saldžių patiekalų. Be to, svarbu organizmą nuolat aprūpinti specialiomis ligos progresavimą stabdančiomis bei tinklainę stiprinančiomis medžiagomis: liuteinu, zeaksantinu, vitaminais E, C.
„Tai padaryti padeda mitybos sureguliavimas bei maisto papildų, turinčių visų šių reikalingų medžiagų, vartojimas“, – patikslino J.Balčiūnienė.
AGDD požymiai
pablogėjęs centrinis matymas
regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė
vaizdo formos ir dydžio iškraipymai
spalvinio matymo sutrikimai
akis lėčiau prisitaiko prie tamsos
Riziką padidina
Padidėjęs kraujo spaudimas
Nutukimas/aterosklerozė
Amžius: paplitimas didėja vyresniems nei 50 metų gyventojams.
Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10–20 metų anksčiau.
Rūkymas 2 kartus padidina AGDD riziką.
Saulės šviesa turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas.
Naujausi komentarai