Ar gerai pailsėjote per vasarą?
%
Puikiai
Šiek tiek
Labiau pavargau nei pailsėjau
Atostogos dar laukia
Iš viso balsų: 635
Savaitės apklausa:
0
Para narkomanų reabilitacijos bendruomenėje
2011-08-14
Darius Sėlenis
Vaidas – narkomanas, Jurga – narkomanė, Aidanas – priklausomas, Vadimas – narkomanas, Jonas – priklausomas, Olia – narkomanė, Karolis – narkomanas...
Kitąmet – dvidešimt
Koks gyvenimas vyksta už narkomanų reabilitacijos bendruomenės durų?
"Kauno dienos" žurnalistai vieną parą praleido pirmame Lietuvoje narkomanų reabilitacijos centre – "Nugalėtojų akademijoje". Centras įsteigtas 1992-aisiais.
Žiniasklaidos atstovai kitais metais savo dvidešimtmetį minėsiančioje bendruomenėje nakvoję dar nebuvo.
Daug rūkančiųjų
Molėtų rajonas, Bučeliškių kaimas, Rudesos girininkija. Pavažiavus kelis kilometrus miško keliuku vaizdingomis vietomis, išniro didelis, apie 1000 kv. m, sovietiniais laikais statytas raudonų plytų pastatas.
Piktai skalijo grandine pririšta kalė Milda, ant pastato sienos – krepšinio lenta, netoliese – automobilis. Atsidaręs galines duris nuleidęs galvą sėdėjo pabalęs vyras.
"Atvežė naujoką. Jei bendruomenė sutiks, galėsite dalyvauti priėmimo ceremonijoje. netrukus prasidės vakarinis jausmų ratas", – pasitikdama paaiškino Jūratė. Simpatiška moteris – ne tik centro darbuotoja, bet ir bendruomenės vadovo, Pagalbos narkomanams fondo tarybos pirmininko, 48 metų Lino Gasiliausko žmona, kuri vėliau prisipažins bijojusi narkomanų, bet greitai nuomonę pakeitusi.
Smalsūs žvilgsniai, pasisveikinimai. Prie įėjimo – rūkaliai. Prieš pradėdami reabilitaciją rūkė visi, dabar –12 iš 16. Dauguma – jauni, 20–29 metų vyrai ir moterys.
Gyvenimo laimėtojai
Prie lango – dokumento kopija: "Šiose patalpose įgyvendinamas Lietuvos pagalbos narkomanams fondo projektas "Laimėk gyvenimą".
Dairomės vestibiulyje, nukabintame nuotraukomis, tvarkaraščiais, grafikais. Čia pat – senas medinis stalas, kur kasdien valgo bendruomenės nariai.
"Jie sutiko jus pakviesti į jausmų ratą", – po keliolikos minučių išgirdome bendruomenės vadovo Lino žodžius.
Jausmų ratas
"...Vaidas – narkomanas, Jurga – narkomanė, Aidanas – priklausomas, Vadimas – narkomanas, Jonas – priklausomas, Olia – narkomanė, Karolis – narkomanas..." – kiekvieną dieną, sėdėdami ant senų sofelių ir kėdžių, kelių darbuotojų akivaizdoje šešiolika žmonių kartoja tą patį.
"Fiziškai jaučiuosi gerai, psichologiškai – prastai... Pirmą dienos pusę jaučiausi gerai, bet po to nekaip... Šiek tiek laužo sąnarius, psichologiškai jaučiuosi gerai... Fiziškai ir psichologiškai jaučiuosi gerai..." – visi narkomanai arba, kaip kai kurie jų save vadina, priklausomi, bendruomenėje mokomi neslėpti jausmų, atidžiai stebėti savo būseną, emocijas.
"Andrius – fotografas. Jaučiuosi – gerai", "Darius – žurnalistas... Fiziškai šiek tiek pavargęs, psichologiškai jaučiuosi gerai", – atvykėliams taip pat privaloma kalbėti.
Po to – viešas dienos įvykių aptarimas, bausmių skyrimas, kurias žymi kas du mėnesius renkamas bendruomenės prezidentas. Šiuo metu prezidentas – Aidanas.
"Visiems vakare palinkėti "geros nakties", visus rytą pažadinti ir sugalvoti užsiėmimą..." – tokia bausmė skirta nesutramdžiusiai emocijų ir trumpam išėjusiai iš rato išbalusiai juodaplaukei.
Vadimas skausmingai reagavo pažemintas viena faze, dar kitai merginai skirta bausmė – valandos trukmės darbai.
Intymūs santykiai draudžiami
Narkomanų reabilitacijos centre taisyklės itin griežtos. Bausmių – labai daug. Priklausomai nuo prasižengimo, bausmė gali trukti valandą ar kelias, tai gali būti ir konkretus darbas, trunkantis dieną ar savaitę.
Baudžiama už minutės pavėlavimą, neišjungtą elektrą, keiksmažodį, pamiršus užrašyti "sienoje" ir išėjus netoliese pasivaikščioti ir t.t.
Griežčiausia bausmė – išmetimas iš bendruomenės, kai nusižengiama keturioms pagrindinėms taisyklėms: už agresiją (nors ir ne pirmas pradėjai), ginklų (ir lenktinių peiliukų), mobiliųjų telefonų, svaiginamųjų preparatų, raminamųjų vaistų turėjimą ir intymius santykius (ir bučinius).
"Užsimezgus intymiems santykiams, du žmonės iškrenta iš bendruomenės rato, pamiršta, ko čia atėjo, pradeda vienas kitą pridengti. Tai gali sukelti kitų pavydą, o neretai silpnesnis žmogus išsiveda stipresnį", – daugybę priežasčių vardija bendruomenėje dirbantis psichologas Mykolas.
Šluoti, valyti tualetus, tvarkyti mišką, šveisti kriaukles, dažyti, remontuoti: bendruomenės nariai ne tik lanko terapijos kursus, bendrauja, konsultuojasi su psichologais, bet ir dirba daug fizinių darbų.
"Jie pasiekė dugną, suvokė, kokie narkotikų padariniai, pripažino savo kaltę ir nori grįžti į visuomenę", – kalbėjo vadovas Linas.
Tiesmuki klausimai naujokui
Salės viduryje – atskirai pastatyta kėdė. Netrukus čia buvo atlydėtas jaunas vyras iš automobilio. Pilkos spalvos "Adidas" treningas su gobtuvu, mėlyni džinsai, sportiniai bateliai. 29-erių Evaldo žvilgsnis šiek tiek sutrikęs.
"Ar buvai kalėjime? Ką vartoji? Koks tavo dugnas? Kodėl važiavai į bendruomenę, persigalvojai ir norėjai grįžti? Ar esi išdavęs dėl narkotikų draugus? Ar vogei? Kas tau yra galingesnė jėga? Kokia tavo motyvacija būti čia? Jei reikės, ar valysi tualetą? Ar galėsi klausyti jaunesnių narių įsakymų? Ar gali padainuoti?.." – tik ką atėjusį narkomaną smaigstė bendruomenės narių klausimai.
"Vogiau Anglijoje... Padirbinėjome korteles. Penkerius metus sėdėjau kalėjime. Ten nevartojau – brangu. Pradžioje kiekvieną dieną trejus metus rūkiau "žolę". Po to vartojau koksą (kokainas – red. past.), vėliau – kreką, heroiną... Pasidariau gobšus – narkotikų reikėjo daugiau ir daugiau... Grįžau, nes pagailo artimųjų, mamos. Jie daug pinigų sukišo, labai išgyvena... Dėl draugų viską padaryčiau... Esu draugą apgavęs dėl narkotikų... Turiu draugę, kartu aštuoneri metai. Ji nėščia... Padainuoti? "Belyje rozy, belyje rozy..."
Tapo laikinu nariu
"Šiek tiek trūksta motyvacijos, bet aš "už". Man patiko, kad jis išdrįso sudainuoti ir nors trūksta motyvacijos – "už". Žmogui privalome suteikti bent vieną galimybę, todėl aš "už", – naujoką išlydėjus už durų, senbuviai išsakė savo nuomonę ir balsavo, ar priimti naujoką.
Balsavus "už", dviem savaitėms jam buvo skirtas globėjas Vadimas, kuris net ir už menkiausią savo globojamojo asmens nuobaudą privalės atlikti darbus. Jei naujokas pavėluos kelias sekundes į susirinkimą, neišjungs elektros, rūkys neleistinu laiku, globėjas atliks bausmės darbus. O prasikaltėlis galės stebėti, kaip už jį dirbama.
"Po dviejų savaičių, jei šis žmogus čia išbus, bus antrasis susirinkimas ir bendruomenės nariai spręs, ar suteikti jam tikrojo nario statusą", – dar vieną taisyklę aiškino L.Gasiliauskas.
Sulaukęs teigiamo sprendimo naujokas dėkodamas linktelėjo galvą ir išgirdo: "Tavo asmeniniai daiktai, kuprinė, drabužiai bus apieškoti. Jei rasime narkotikų, raminamųjų vaistų, ginklų, įskaitant lenktinį peilį, turėsi iškart palikti bendruomenės teritoriją. Ar turi draudžiamų dalykų?"
Pasigirsta galvą purtančio vyro "ne" ir plojimai: bent kol kas Evaldas priimtas į bendruomenę.
Gyvenimas rotacijos principu
"Viešpatie, suteik mums nuolankumo nesipriešinti tam, ko negalime pakeisti. Viešpatie, suteik mums drąsos keisti tai, ką galime pakeisti, ir išminties, kad suprastume tą skirtumą. Amen", – visi, mes su fotografu taip pat, stovėdami ratu, susikabinę už rankų, kartojame žodžius ir linkime gero vakaro.
Vėl – rūkymas, klegesys, biliardas. Vadimas naujokui aiškina taisykles. Darbo dieną bendruomenės nariai eina miegoti 23 val., o keliasi 7 val. Savaitgalį privaloma gulti miegoti ne vėliau kaip 1 val. nakties, keltis – 9 val.
"Kambariuose gyvenama rotacijos principu ir net tarpusavyje nesutariančių žmonių mes neskubame keisti vietomis, – aiškina Mykolas. – Greičiau bus pakeisti tarpusavyje susigyvenę, nes tuomet atsiranda tikimybė, kad jie vienas kitą gali pridengti."
Prezidentu gali tapti tik pasiekęs trečią ar ketvirtą fazę (bendruomenėje yra keturios fazės) žmogus, kuris atsakingas už finansus.
"Pirmoje fazėje esantys nariai neturi teisės balsuoti, tik diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, – aiškino Linas. – Kad du mėnesius perrenkamas prezidentas. Kiekvieną ketvirtadienį jis atsiskaito mūsų buhalteriui ir kitą dieną – bendruomenei. Bendruomenė turi savo kasą, kurią kas mėnesį papildo po 110 litų. Bilietams, kinui, ledams ir kitokioms išlaidoms bei pramogoms."
Taisyklės gimė iš patirties
Po prezidento rinkimų rengiama išpažinties valandėlė, kai kiekvienas narys turi teisę viešai pasakyti didžiausias nuodėmes, netgi apie narkotikų vartojimą. Už tai nebus baudžiama.
"Ši taisyklė atsirado, kai prieš keliolika metų vienas narys, pamatęs slapta vartojančią narkotikus merginą, pradėjo ją šantažuoti siekdamas lytinių santykių, – pasak Lino, visos taisyklės – iš jų karčios patirties. – Tai sužinojau praėjus metams po jos laidotuvių, kuriose dalyvavau. Ji mirė nuo perdozavimo gatvėje. Per nuodėmių prisipažinimus išgirdau, kad kartais jie naktimis pabėgdavo pas prostitutes ar į pasimatymą."
Olialia pupytė ir sportas
Rotacijos principu tampama ir virėjais, kurie keičiami kas savaitę. Virėjas turi pagalbininką, o kartais dviem vaikinams padeda mergina.
"Anksčiau visiškai nemokėjau gaminti, – virdamas burokėlių sriubą aiškino kresnas dvidešimtmetis, jauniausias bendruomenės narys Mironas. – Kas pietums? Makaronai su mėsa."
Keliolika maišų maisto kiekvieną savaitę iš bazės atveža Linas ir Jūratė. Gamindami bendruomenės nariai beveik nevartoja prieskonių, nes daugelio nesveikos kepenys, skrandžiai.
Nariai privalo mankštintis, daug sportuoja: prakaitu ir seniena dvokiančioje rūsyje – seni svarmenys, stalo teniso stalas.
Vyrai toli gražu neprimena sukiužusių ar išsekusių žmonių. Net ir vyriausias narys, 36-erių Aidanas, gali puikuotis raumeningu kūnu.
"Futbolo ir krepšinio nemėgstu. Man patinka tinklinis ir ypač ekstremalus sportas. Tačiau jo teks palūkėti..." – prisipažino Jonas, kartu juokaudamas su Olialia pupyte vadinama simpatiška stambiakrūte Olia.
Bendruomenės moterims kategoriškai uždrausta puošis, naudoti kosmetiką: jos turi labiau rūpintis savo vidumi, nesislėpti po kaukėmis, nesukelti pavydo, konkurencijos, neskatinti noro suartėti.
Kai lieki vienut vienas
"Jurga, dabar tau suteikta teisė rašyti savo gyvenimo analizę", – buvo suteikta teisė 29 metų moteriai.
Jurga keliolika metų vartojo heroiną, kalėjo už vagystes. Genama narkotikų bado vogė ir iš pačių artimiausių žmonių, net mamai nuėmė nuo piršto vestuvinį žiedą. Jos lauks sunki užduotis: detaliai nuo pat vaikystės, nieko nenutylint, parašyti apie juodžiausias savo gyvenimo akimirkas, savo nusikaltimus, emocijas.
"Dabar ieškau darbo", – vėliau mums prisipažino plojimais penkiolikos mėnesių gyvenimo bendruomenėje sukakties proga pasveikintas ketvirtą fazę pasiekęs Karolis.
"Vidutiniškai bendruomenėje praleidžiama apie 14 mėnesių, – aiškino Mykolas. – Dažniausiai žmonės integruojasi į visuomenę susiradę darbus ir jiems jau nepatogu čia būti. Buvo žmogus, kuris čia išgyveno dvejus metus. Retkarčiais jiems reikia ir bendruomenės spyrio."
Pradėjo lyti. Prieš atsisveikinant praplikęs kresnas rudakis Jonas prakalbo: "Žinai, narkomanams visada ateina laikas, kai lieki vienut vienas. Tik tu – ir narkotikai..."
Apie "Nugalėtojų akademiją"
"Nugalėtojų akademija" įkurta prieš 19 metų. Iš pradžių – kaip Lietuvos AIDS centro padalinys. Akademijos vadovas – pagalbos narkomanams fondo tarybos pirmininkas Linas Gasiliauskas. Jis – teisininkas.
Lietuvoje yra 17 narkomanų reabilitacijos centrų. "Nugalėtojų akademija" naudojasi amerikiečių "12 žingsnių" reabilitacijos programa. "Nugalėtojų akademijoje", programą baigė apie 260 narių: tai – apie 65–75 proc. apsilankiusiųjų. Apie 10–15 išėjusiųjų atkrito.
Ilgiausiai, jau septyniolika metų nevartojanti narkotikų bendruomenės narė Aida dirba Klaipėdos priklausomybės ligų centre konsultante.
Ketveriems metams "Nugalėtojų akademijai" skirta 1,9 mln. litų Europos Sąjungos lėšų. Iš viso pagal ES lėšas visiems Lietuvos priklausomybių ligų reabilitacijos centrams išdalyta buvo apie 28–30 milijonus litų.
16 bendruomenės narių ir 10 darbuotojų išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 2 000 litų.
Bučeliškių kaime esantis narkomanų reabilitacijos centro pastatas priklausė Utenos urėdijai. Septynerius metus apleistame pastate buvo Rudesos girinkija, po to pastatą 20 metų pagal panaudos sutartį perdavė "Nugalėtojų akademijai".
Į apleistą namą, kurį reikėtų renovuoti, bendruomenės nariai iš Vilniaus Nugalėtojų-Pasakos gatvių kampe įsikūrusio reabilitacijos centro persikėlė laikinai – tik pirmą vasarą.
Įsikėlę vaikė šikšnosparnius, vis dar kovoja su pelėsiu. Rūsyje daug apleistų, nenaudojamų patalpų, kadaise buvo pirtelė, baseinas, palėpė, yra atominė slėptuvė.
Į bendruomenę priimami tik detoksikacijos programą baigę narkomanai. Atvykę jie privalo atlikti šlapimo testą stebint centro darbuotojams.
Bendruomenės narių gyvenimas skirstomas į keturias fazes: kūdikystės (nekontaktinę), tikrosios narystės, atsakomybės ir integracijos į visuomenę.
Kiekviena fazė turi daugybę taisyklių ir apribojimų. Kiekviena vidutiniškai trunka nuo 2 iki 4 mėnesių.
Trims narkomanijos reabilitacijos centrams dabar vadovauja buvę "Nugalėtojų akademijos" nariai.
L.Gasiliauskas apie pirmųjų metų sunkumus
"Pirmaisiais metais, kai dar neturėjome patirties, trys mūsų bendruomenės žlugo.
Naktimis lovose palikę lėles, bendruomenės nariai bėgdavo į sodus ir grįžę virdavo aguonų nuovirą.
Pirmųjų bendruomenių nariai naktiniams budėtojams prikaldavo batus.
Trys nariai susituokė su mūsų psichologėmis ir susilaukė vaikučių.
Viena psichologė, kuri turėjo teisę skaityti nario dienoraštį pamatė, kad jis pradėjo piešti kryžius, kartuves. Jis specialiai ja manipuliavo, siekdamas intymių santykių. Vėliau jie susituokė.
Kartą vėlyvą vakarą, kai jie įtikino mane leisti televizorių žiūrėti ilgiau, užklupau juos žiūrint pornografinius filmus. Ryte ant darbo stalo radau raštelį su numeriu ir užrašu skubiai paskambinti Danutei. Paskambinau, sako, ji užimta. Sakau, reikia labai skubiai ir telefono ragelyje išgirstu: "Nejau nesuprantate, kad ji aptarnauja klientą."
Vienas bendruomenės narys virtuvėje laikė vitaminus. Netrukus pasiguodė, kad jie dingsta. Praėjus kelioms savaitėms kitas narys paprašė pagalbos, nes smarkiai viduriuoja. Paaiškėjo, kad vitaminų savininkas apkeitė juos laisvinamaisiais ir taip gaudė vagį. Tačiau per visą istoriją vagių beveik nebuvo.
