Kvaili vyriški stereotipai

Kažkodėl manoma, kad moterys savo tikslų pasiekia tik užsispyrimu, o stiprioji lytis parodo “tipišką vyrišką” charakterio bruožą - principingumą ir taip atkakliai laikosi savo “principų”, jog kartais net stebina. Taip sudiržta, stengdamiesi pasiekti savo! Taip stropiai laikosi mitų, pakylėtų į gyvenimo principų rangą!

1 stereotipas

Vestuvės reikalingos moteriai

Nors jis net negirdėjo apie vedybinį kontraktą, o visas jo indėlis į bendrą ūkį - pora “šeimyninių” trumpikių, septynios kojinės be poros ir ketaus keptuvė, jo sieloje snaudžia turgaus prekiautojas. “Tebūnie, - sako jūsų Principingasis ir Nepalaužiamasis, - aš nueisiu į ceremoniją ir netgi ta proga nusiplausiu kaklą, užsirišiu batraiščius ir kaklaraištį... Jeigu tau taip svarbu.” Kokiai moteriai nesvarbios jos pačios vestuvės! Nuotakos suknelė, Mendelsonas, pavydžios netekėjusios draugės... O svarbiausia - ištekėjusios moters statusas, kurį pabrėžia ilgai lauktas žiedas ant piršto!

Tačiau vėliau prasideda. “Aš juk sakiau, kad esu toks...” Pasirodo, jis “laikėsi principo”, pademonstravęs humanizmą ir vyriškumą, spjovęs į alų ir futbolą, padėjo sukurti savo paties šeimą ir netgi neapalpo “sužieduotas” metrikacijos biure. Įtvirtinęs šį principą, naujasis vyras, pretenduojantis į pietus namuose, jaukų butą ir žmonos glamones, toliau atkakliai reikalauja: “Ką tu anksčiau galvojai? Aš juk tave įspėjau! Jeigu jau tave vedžiau, gyvensiu kaip noriu, ir nėra ko manęs pjauti!”

Ką daryti: a) pamąstyti, kodėl jūs vis dėlto už jo tekėjote, jeigu jis sąžiningai jus įspėjo; b) skubiai įdiegti auklėjamųjų priemonių kompleksą, kaip antai: “Atleisk, mielasis. Vakarienės nėra: kol tu buvai futbolo varžybose, aš greitai sulaksčiau pas kosmetologę ir į baseiną!”

2 stereotipas

Vyras gali būti neištikimas, moteris - ne

Tai labai senas mitas. Vyras turi būti patyręs, žmona - naivi ir sąžininga. Taip yra nuo senų laikų: tiekėjas atitempdavo į urvą mamutą, o židinio sergėtoja net išsižiojusi klausydavosi, kaip sunkiai buvo įgytas maistas, ir gydydavo vyro žaizdas. Juk jis nepasakodavo, kad mamutas tiesiog nugaišo iš senatvės, o kraujuojančias žaizdas jo veide paliko vienos gražuolės vyras iš kaimyninės genties. O riterių žygiai? Kai narsusis karys padoriu pretekstu neapibrėžtam laikui išvykdavo nežinoma kryptimi, sero riterio žmona jam mojuodavo nosine iš bokšto, o į vandens pilną griovį išmesdavo raktą nuo “ištikimybės diržo”. Žodžiu, kad ir kaip žiūrėtum, vyrams naudinga turėti naivią ir sąžiningą žmoną. Kodėl?

Pirma, lenktyniavimo dvasia tiesiog neleis vyrui ramiai miegoti, kol jis negaus to, ko nori, aplenkdamas varžovus ir įtvirtindamas savo prioritetą. Galiausiai visada geriau tai, ką “pats sugadinai”, negu tai, ką “sugadino kitas”. Antra, vedęs tokią moterį, jis gali būti ramus dėl šeimos užnugario - namų ir buities.

Ką daryti: šalin ramios, naivios ir “sąžiningos” įvaizdį. Tapkite paslaptinga, atraskite naujų kosmetikos spalvų, į garderobą įtraukite gundančių naujovių, elgesyje tegul atsiranda intrigų. Keiskite šukuosenas, drabužių stilių, elgesį. Žodžiu, skaidriai jam užsiminkite, kad ragai buityje labai nepatogu: žiemą sunku užsidėti kepurę, vasarą klius už medžių lapų, o pavasarį jie dar ir niežti. Tegul daro išvadas.

3 stereotipas

Lengva pirkti produktus

Taip taip. Daugelis jų įsitikinę, kad “Tėvynės aruodai” pasipildo savaime, kai yra tiek daug parduotuvių, “prikimšti” šaldytuvą - niekų darbas. Galite patikrinti. Tiesa, eksperimentas bus žiaurokas, tačiau veiksmingas. Pasiųskite savo mylimąjį į parduotuvę: a) pirmiausia be 8-12 punktų sąrašo, tiesiog greitakalbe išvardijus, ko reikia; b) kitą kartą sudarykite sąrašą, ko reikia, bet nekonkretizuodama (tiesiog “duonos”, o ne “baltos, juodos ir prancūziškų bandelių”). Praktika rodo, kad tai dar ne baisiausia iš “juodojo” sąrašo. Tikras košmaras - punktai “mėsa”, “žuvis” ir “daržovės”. Šis siaubas gali pasiekti apogėjų, jeigu mylimasis, rankose laikydamas išsvajotąjį ritinėlį arba (tai labiau tikėtina) pamiršęs jį namuose, pasimetęs skambins jums mobiliuoju telefonu: “Brangioji, kaip atrodo vyniotinis? Mažyte, ar žuvį pirkti stiklainyje? Kas yra kiniškas kopūstas?”, o pirkiniams duotoji suma griežtai reglamentuota. Niekada nepamiršiu, kai mano draugės vyras, pusantros valandos sugaišęs artimiausioje parduotuvėje, šeimos vakarienei parvilko porą butelių alaus ir šaldytų prancūziškų sraigių pakuotę.

Ką daryti: a) girti už pastangas ir stropumą, subtiliai komentuojant klaidas; b) jeigu objektas nesileidžia perauklėjamas, maitinkite jį tuo, ką parnešė. Žinoma, žiauru, taip pat gaila savęs ir vaikų. Grįžkite prie punkto “a”.

4 stereotipas

Vaikai privalo mylėti tėvą

Žinoma, privalo. Be to, bet kokį ir bet kokios būklės - blaivų, girtą, gulintį ant sofos, išbėgusį alaus... Nes jis - tėvas. Bet kai paauglys sūnus pradeda atžariai kalbėti su tėvu, o trylikametė dukra tiesiog stengiasi nepakliūti jam į akis arba apskritai nepastebi (guli tylus ant sofos, ir tegul guli), prasideda aiškinimasis, “kas kam skolingas”. “Jie privalo mane mylėti, o tu privalai juos auklėti!” Tik štai šeimos galva, pasirodo, nieko neprivalo, nes... (žr. 1 mitą).

Ką daryti: grįžti prie klausimo, kodėl už jo tekėjote. Svarbiausia - grįžti laiku.

5 stereotipas

Televizorius būna geresnis už žmoną

Žinoma, geresnis. Dėl daugelio priežasčių. Pirma, jį visada galima išjungti. Antra, viską, ką jis pasakys, galima sužinoti iš anksto, nusipirkus laikraštį su televizijos programa. Trečia, premjeras, iš televizoriaus ekrano kalbantis apie didėjančią infliaciją, nėra baisesnis už įtūžusią žmoną su ta pačia ketaus keptuve, piktai klausiančią: “Kur šlaisteisi ir kur padėjai pinigus?”. Ketvirta, galima neiti į parduotuvę (žr. 3 mitą), pasitenkinant telefonu užsakyta pica ir parduotuvių paslaugomis, gulint ant sofos. Penkta, kvadratinis draugas gali parodyti ir futbolą, ir striptizą, ko nepasakysi apie žmoną.

Ką daryti: a) išmokti šokti striptizą ir perprasti futbolą, ledo ritulį arba dar ką nors, kas taip traukia jūsų brangiausiąjį; b) “nutempti už ausų” (žr. 2 mito rekomendacijas).

6 stereotipas

Žmonai gėlės

nereikalingos, ir taip niekur nedings

Turiu pažįstamą, kuris nuoširdžiai mano, kad gėles reikia nešti tik į laidotuves (beje, netgi šia proga pamiršta jų nupirkti). O moteriai gėlės nereikalingos. “Poniškumas! Niekur ji nuo manęs nedings!” Jis gali privesti žmoną iki ašarų, vargšelei pareikšdamas, kad jos kvepalai atsiduoda blakėmis. Kartą bandžiau užsiminti, girdi, su žmona reikėtų elgtis švelniau. Deja. “Suveikė” įsisenėjęs stereotipas, todėl išgirdau: “Aš į namus parnešu pinigų. Turiu moralinę teisę!” Gėlių ir saldainių stadija, jo nuomone, baigėsi seniai, dar asistavimo laikais. Tada iškilo didžiulis uždavinys: rasti tą, kuri kęs vyro išsišokimus, skalbs kojines, virs barščius ir augins vaikus. O kai tikslas pasiektas - kam dar blaškytis? Finansiškai priklausoma, o dar su vaikais - kur ji dėsis be vyro maitintojo?

Ką daryti: a) rasti užsiėmimą, duodantį ne tik malonumą, bet ir pinigų; b) kartą visiems laikams atsiminti, kad namų tironas gėdisi parodyti jausmus, nuoširdžiai (nors ir klaidingai) manydamas, kad dovanoti gėlių ir saldainių - vadinasi, atrodyti apsiseilėjusiu romantiku, o ne rimtu vyru, šeimos galva; c) išmokti jo gailėtis, kaip gailimasi silpnų ir nelabai protingų - tai yra tų, kurie nežino: tai ne kvepalai atsiduoda blakėmis, bet atvirkščiai.