Finansinė drausmė mums nesvetima


2012-02-01
KD, BNS inf.
Finansinė drausmė mums nesvetima

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva jau seniai vykdo Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartį, kuriai pirmadienio vakarą neformalioje Europos Vadovų Taryboje pritarė dauguma ES valstybių lyderių. Anot šalies vadovės, sutarties ratifikavimas, kurį būtų naudinga atlikti per metus, būtų formalus veiksmas.

Esminiai reikalavimai priimtini

"Mums tikrai būtų naudinga tai padaryti per metus. Tai būtų visiškai formalu. Lietuva vykdo šią sutartį jau seniai, mūsų ekonominė ir socialinė politika ir yra atsakinga, orientuota į gyvenimą pagal išgales, kiek tai įmanoma per krizę. Taigi, mums visiškai nesudėtinga priimti esminius tos sutarties sprendimus", – telefonu iš Briuselio vakar sakė ES viršūnių taryboje dalyvaujanti D.Grybauskaitė.

Pasak Prezidentės, dalis techninio pobūdžio įsipareigojimų, numatytų sutartyje, Lietuvai įsigalios tik po to, kai ji taps euro zonos nare.

"Yra galimybė, kad kai kurios nuostatos, ypač procedūrinės, kai kalbame apie, pavyzdžiui, tokius dalykus kaip įvairios partnerystės programos ir kiti biurokratiniai susirašinejimai bei ataskaitos, išties šalis gali pasirinkti – priimti visus tokius įsipareigojimus tik po to, kai įstos į euro zoną", – sakė Prezidentė.

Elgtis savaip nebegalime

Paklausta, ar euro neturinčios šalys nebus izoliuotos priimant sprendimus, D.Grybauskaitė teigė, jog Lietuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių ekonomikos labai susijusios su euro zona, tad nebegalima manyti, kad "vieni turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis kitaip".

"ES ekonominėje erdvėje, turime mes tą eurą ar ne, visi esame labai susiję, ir nedidelių šalių, tokių kaip Baltijos šalių, tarp jų – ir Lietuvos, ekonomikos yra labai priklausomos nuo to, kas vyksta Europoje, tuo labiau kad visų mūsų valiutos vienokia ar kitokia dalimi susietos su euru. Tad viskas, kas vyksta Europoje, vyksta ir pas mus, daro mums įtaką, todėl manyti, kad vieni turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis kitaip, iš tiesų jau nebegalima, ir rinkos tai mums labai aiškiai demonstruoja", – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak jos, pritarti šiai įpareigojančiai sutarčiai Europos lyderius verčia ekonominė krizė.

"Galima ją vadinti Stabilumo ir augimo pakto tęsiniu, kuris tampa privalomu, – tai reikėjo padaryti seniai. Išties visi reikalavimai lyg ir buvo aiškūs, kaip reikia elgtis, kokia turėtų būti politika būtent euro zonoje, ypač euro zonos šalims, bet, deja, daugelis šalių sau leido ir skolintis, tai darė ne pagal išgales ir neatsakingai. Todėl dabar praktiškai krizė, globali situacija ir krizė verčia Europos lyderius padaryti tai, ko jie nepadarė prieš dešimt metų", – sakė Prezidentė.

Deficitas – tik 0,5 proc.

Parengta Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartis įpareigos euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir vykdyti atsakingą valstybės ekonominę politiką. Sutartis įpareigoja, kad valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas neturi viršyti 0,5 proc. nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP).

Prie naujos sutarties ketina prisijungti visos ES šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

Per metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina – konstituciniu lygmeniu.

Pagal pirminį projektą planuojama, kad sutartis įsigaliotų 2013 m. sausio 1-ąją.