Laisvės alėjos pašonėje esantis "Žinijos" pastatas kažkada viliojo intelektualus, o dabar – valkatas ir narkomanus. Jų keliamų orgijų neapsikentę kaimynai užkalė visas duris.

Dalijosi prisiminimais

Kadaise "Žinijos" draugijos pastate beveik kiekvieną vakarą rinkosi žinių ištroškę kauniečiai. Dabar statinys stovi tuščias ir apleistas. Durys užkaltos. Ant stogo baltuoja gerokai prastypę berželiai. Kitoje pastato pusėje langai – išdaužyti. Aplink mėtosi tuščios alaus ir sidro skardinės, nuorūkos.

"Dažnai čia ateidavom, netoliese gyvenu. Atvažiuodavo daktarė Šinkūnaitė, kiti žymūs žmonės įdomias paskaitas skaitydavo", – prisiminimais dalijosi prie "Žinijos" pastato sutikta Jadvyga.

Ji prisiminė, kad ir bilietai į paskaitas kainavo nebrangai. "Eičiau ir dabar, jeigu kas nors čia būtų. Mes, pensininkai, turėtume puikų užsiėmimą", – pasvajojo Jadvyga.

Pro apleistą pastatą kasdien praeina daugybė žmonių, nes čia tiesiausias kelias tarp K.Donelaičio gatvės ir Laisvės alėjos.

Lindynės duris užkalė

Nuo apleisto "Žinijos" pastato vos siena skiria Lietuvos šaulių sąjungos būstinę. "Nebegalėdavome apsikęsti čia susirenkančio jaunimėlio, narkomanų orgijų. Durys buvo atlapotos – eidavo, kas tik norėdavo, o pas mus už sienos girdėdavosi baisus triukšmas", – pasakojo šauliai.

Neapsikentę valkataujančių ir triukšmaujančių jaunuolių pobūvių, šauliai užkalė pagrindines pastato duris. "Dabar jau ramiau. Langai išdaužyti, bet pro juos niekas neįlenda", – pastebėjo šaulys Vladimiras.

Maždaug prieš šešerius metus, kai "Žinija" paskaitų neberengė, pastate buvo išjungtas šildymas. Žiemą nuo šalčio susproginėjo vandentiekio vamzdžiai, ir visi už sienos Šaulių sąjungos štabe dirbantys žmonės liko be vandens, be tualeto. Teko rūpintis naujais vamzdžiais ir atskiru vandentiekio įvadu.

Sovietmečiu pradėjusią veikti "Žinijos" draugiją ir atkūrus nepriklausomybę patriotai mėgdavo kandžiai pašiepti dėl esą sovietinės propagandos.

Atgimimo niekas nežada

Viešbučio "Park Inn" direktorė Vilija Radzvilavičienė patvirtino, kad buvęs "Žinijos" draugijos pastatas priklauso viešbučio savininkams.

Pasiteiravus, ką ketinama daryti su apleistu pastatu, V.Radzvilavičienė didelių permainų nežadėjo. "Kol kas tik ruošiamės užkonservuoti", – sakė direktorė. Ji prasitarė, kad statinį savininkai mielai parduotų, tačiau neatsirandą perkančiųjų.

Paklaustas apie statinio būklę, viešbučio vyriausiasis inžinierius Haris Senkus šyptelėjo: "Kokį nusipirkome, toks ir yra. Jau tada jis buvo apleistas." Užsiminęs, kad pastato konservavimo darbai prasidės šį mėnesį, H.Senkus garantavo, kad ne vienus metus nenaudojamas pastatas praeiviams grėsmės nekelia.

Vyko įvairūs renginiai

"Žinijos" draugija iš Kauno išsikraustė 2005-aisiais, kai savivaldybė perdavė pastatą Turto fondui privatizuoti. Dabar kaip visuomeninė organizacija veikianti draugija savo padalinio Kaune neturi, nors sovietmečiu "Žinijos" veikla Kaune savo aktyvumu ir kokybe gerokai lenkė sostinę.

Mokslo akademijos iniciatyva "Žinijos" draugija Kaune pradėjo veikti apie 1950-uosius. "Kol turėjome patalpas, buvo žmonės, buvo struktūra, buvo įdirbis. Miestiečiai tikrai buvo patenkinti", – klestėjimo laikotarpį prisiminė "Žinijos" draugijos pirmininkas Vidutis Šereika.

Pagrindinis "Žinijos" tikslas buvo šviesti visuomenę. Žinomi lektoriai skaitydavo paskaitas istorijos, ekologijos, politikos, įvairių mokslo sričių temomis. Jas galėjo klausyti ir pavieniai žmonės, ir įvairių organizacijų ar darboviečių kolektyvai.

Iki nepriklausomybės atkūrimo, apie 15–20 proc. paskaitų buvo skirta sovietinei propagandai. "Būdavo iš viršaus nuleistos direktyvos, temos. Tai buvo privaloma, ir niekur nedingsi. Paskaitas skaitydavo Česlovas Juršėnas, kiti žinomi žmonės", – pasakojo V.Šereika.