Antradienį „Žalgiris" iš savivaldybės gavo žadėtus 2,2 mln. litų. Dėl laiku neišmokėtų algų išvykti ketinę žalgiriečiai liko Kaune. Klubas dėl savo ateities dar negali būti ramus, tačiau rytojus atrodo nebe toks niūrus. Mažiau nerimo girdėti ir dviejų labiausiai į aistrų sūkurį įtrauktų žmonių balsuose. Tačiau jie abu neslepia nuoskau dų ir kalba, kad situacija nekontro liuojama tapo dėl vienu metu susidariusių nepalankių aplinkybių.

G.Navikauskas: "Eurolygos vadovai nesidžiaugia"
– Ar, jums dirbant "Žalgiryje", klubas kada nors buvo susidūręs su tokiomis finansinėmis problemomis kaip šį rudenį?

– "Žalgiriui" yra buvę juodų dienų, bet šiais metais visos nepalankios aplinkybės susidėjo į vieną krūvą. Nesitikėjome ir dirbtinai iškeltų kliūčių. Visada žinodavome, kad rudenį gausime pinigų iš savivaldybės ir nesitikėjome, kad šiemet kils tokių trukdžių jiems gauti. Kaip ir po kiekvieno sezono, savivaldybei atsiskaitėme už kiekvieną išleistą litą. Savaime suprantama, kad naujos paramos niekas neduoda be pateiktų finansinių ataskaitų, tačiau šiemet pradėta reikalauti kažkokių naujų ataskaitų, kurių niekada nereikėdavo. Teiginiai, kad mes neatsiskaitę, – iš piršto laužti.

– Ar "Žalgiris" neturėjo jokio atsarginio plano, jei savivaldybė žadėtų pinigų neperves rudenį?

– Atsarginis planas buvo, bet, kaip jau sakiau, viskas susidėjo į vieną krūvą. Užsitęsė paramos sutarties pasirašymas su "Snoro" banku. Ji vis dar nepasirašyta. Todėl nei paramos, nei kredito pavidalu iš banko jokių lėšų negalėjome gauti. Kadangi vėlavo pinigai iš savivaldybės ir sutarties pasirašymas su "Snoru", kiti rėmėjai irgi pradėjo delsti pasirašyti naujas rėmimo sutartis. Negavus pinigų iš savivaldybės, pradėjo strigti visas mechanizmas. Dėl to didžiąją dalį atsakomybės turėtų prisiimti miesto vadovai. Jie turėjo imtis ryžtingesnių veiksmų, kad pinigai pasiektų "Žalgirį".

– "Žalgiris" šiaip ne taip gavo 2,2 mln. litų. Kai jie baigsis, ar finansinė krizė neatsinaujins?

– Iš tų pinigų sumokėjome visus vėlavusius atlyginimus ir mokesčius, tačiau iškilusios finansinės problemos tik prigesintos. Jau greitai vėl visiems žaidėjams reikės mokėti atlyginimus. Savivaldybė kuo skubiau turi pervesti likusią pinigų dalį. Tik tada jos vadovai galės sakyti, kad dėl "Žalgirio" padarė viską.

– Ar tai reiškia, kad, savivaldybei nepervedus likusios sumos, "Žalgiris" ir vėl susidurs su tomis pačiomis problemomis?

– Ne. Taip blogai, kaip buvo, nebebus. Kai gavome tuos 2,2 mln. litų, atsinaujino sutarčių su rėmėjais pasirašymo procesas. Kol "Žalgiris" negavo pinigų iš savivaldybės, rėmėjai laukė,  kuo viskas baigsis. O rėmimo sutartis pasirašiusieji pradėjo klausinėti, kas bus su komanda. Juk jau laikraščiai buvo pradėję rašyti, kad komandą ištiks bankrotas. Kas gali norėti duoti pinigų bankrutuojančiajam?

Dabar viskas po truputį stoja į savo vietas. Su tais rėmėjais, su kuriais dar nepavyko pasirašyti sutarties, klubo administracija bandys susitarti dėl ankstesnių mokėjimo terminų. Laukia ilgas darbas. Klubas nublokštas atgal, o tai atsilieps jo darbui ateityje. Bloga finansinė situacija "Žalgiryje" buvo prieš 7–8 metus. Kad pagerėtų padėtis, reikėjo kelių sezonų. Šį sezoną iškilusios finansinės problemos taip pat nuskambėjo garsiai ir labai pakenkė reputacijai. Ji žinoma ir Eurolygos vadovams, kurie dėl to tikrai nesidžiaugia. Reikės daug dirbti ir su komandos žaidėjais.

Juos reikės įtikinti, kad padėtis pasitaisė ir viskas bus gerai. Dabar krepšininkai turi labai daug dirbti. Kad įgautų reikiamą sportinę formą, jiems reikės mažiausiai kelių savaičių. Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygose viskas bus gerai – "Žalgiris" spės atsigauti, svarbu, kad žaidėjai nepatirtų traumų ir nepervargtų. Sunkiau bus Eurolygoje, nes iškart reikės žaisti visu pajėgumu, o žaidėjai nepasirengę. Reikės įsivažiuoti, bet viskas padaroma.

– Prieš sezono startą kalbėta, kad "Žalgiris" dar dairosi vieno gynėjo.

– Pastarąsias savaites gyvenome šia diena. Pasikvietėme mūsų auklėtinį Rolan
dą Alijevą. Bus labai smagu, jei jis įrodys, kad gali atstoti užsienietį. Tačiau ar jį pasilikti, spręs naujoji administracija.

– Kada nusprendėte atsistatydinti ir ką dabar veiksite?

– Atsistatydinimas nebuvo spontaniškas sprendimas. Apie tai galvojau anksčiau, bet nenorėjau pasitraukti, kol "Žalgiris" buvo ištikusi tokia gili krizė. Atsistatydinimo raštą pasirašiau iškart, kai sužinojau, kad pinigai netrukus bus sąskaitoje. Klube dirbsiu dar mėnesį. Per jį turiu perduoti visus darbus naujajam generaliniam direktoriui Pauliui Motiejūnui. Neatsisakysiu jam padėti ir ateityje. O ką pats veiksiu, dar nežinau. Galėčiau ilgai atostogauti, nes per tuos metus "Žalgiryje" ilsėdavausi vos po savaitę per vasarą. Bet ilgos atostogos – ne mano būdui. Planų ateičiai kol kas neturiu.

A.Kupčinskas: "Triukšmą sukėlėme ne mes"
– Mere, kodėl "Žalgirio" finansavimo klausimas spręstas taip ilgai?

– Pakartosiu: vasaros viduryje rėmimo klausimas savivaldybės taryboje nesvarstytas, nes "Žalgirio" klubas ir viešoji įstaiga "Krepšinio perspektyvos" laiku nepateikė dokumentų, reikalingų sprendimo projektui. Labai svarbų vaidmenį suvaidino artėjantys Seimo rinkimai ir ekonominė padėtis Lietuvoje. Anksčiau paskolai "Žalgiriui" gauti užtekdavo paprasčiausio tarybos sprendimo, kuris buvo priimtas rugsėjo 11 d. Savivaldybės administracijos direktorius pats laiduodavo bankui ir to užtekdavo. Dabar bankai atsargesni, o jų reikalavimai griežtesni. Administracijos direktoriaus garantijų nebeužteko.

– Ši istorija labai garsiai nuskambėjo. Gal buvo galima išvengti tokio ažiotažo? Jei galėtumėte grįžti atgal, gal kai ką darytumėte kitaip?

– Visą triukšmą sukėlėme ne mes. "Žalgirio" korta pradėta garsiai spekuliuoti dėl artėjančių Seimo rinkimų. Buvo specialiai bandoma mus įvelti į nereikalingas diskusijas. O jei reiktų vėl viską išgyventi, tai daryčiau tą patį, ką ir dariau, nes nesu linkęs pasiduoti žmonių spaudimui, kurie žiūrėdami į akis gali meluoti ir apšmeižti. Nurijome ne vieną nepagrįstų kaltinimų piliulę.

– Ar ne atsitiktinumas, kad "Žalgiris" dalį pinigų gavo iškart po pirmojo rinkimų turo?

– Kai kam gali atrodyti, kad viskas išspręsta per vieną dieną. Galėjo atrodyti, kad taip įvyko dėl to, kad "Žalgirio" sirgaliai surengė akciją prie banko, o komandos užsieniečiai pagrasino, kad išvyks. Bet prieš tai jau buvo nuveikta labai daug. Iki tol kiekvieną dieną klausimas buvo sprendžiamas skambučiais ir pasitarimais. Reikėjo sulaukti bankų leidimų. Praėjusios savaitės pabaigoje mums atrodė, kad rezultatą galime pasiekti pirmadienį. Apie tai sakiau ir "Žalgirio" žaidėjams.

– Ar pastarųjų savaičių įvykiai pareikalavo daug savivaldybės darbuotojų laiko?

– Sprendžiant "Žalgirio" rėmimo klausimą išeikvota labai daug laiko. Kai kuriuos, ne tokius svarbius darbus teko atidėti. Be to, mums nepadėjo nemažai tarybos narių, kurie neturėjo laiko, nes dalyvavo rinkimuose. Apsisukimus didinti galėtų ir administracija. Tai pastebėję jau svarstome keisti administracijos struktūrą, kuri galėtų būti kur kas efektyvesnė.

– Kas jau padaryta, kad "Žalgiris" gautų likusią pinigų dalį?

– Suprantu, kad "Žalgiriui" pinigų reikia kuo greičiau. Kai kurie bankai leidžia imti kreditą, bet matome, kad iki tol, kol jis pasieks klubą, reikės dar nemažai pastangų.

– Gal jau planuojate, ką darysite, kad tokia pat situacija nesusiklostytų kitais metais?

– Blogiausia, kad nesutampa savivaldybės ir "Žalgirio" finansiniai metai. Savivaldybė gyvena nuo sausio iki sausio, o klubas – nuo vasaros iki vasaros. Kitą rudenį vėl gali tekti imti kreditą, bet aš viliuosi, kad "Žalgiris" suras naują generalinį rėmėją, kuris galės pinigus pervesti anksčiau.

– Kaip visa ši istorija jus paveikė asmeniškai? Gal sulaukiate kokios nors reakcijos iš gyventojų arba pylos nuo partijos kolegų?

– Rinkimų rezultatai parodė, kad partijai jokios žalos nebuvo padaryta. Asmeniškai aš rinkimuose nedalyvavau, bet žmonės kaip sveikinosi gatvėje, taip ir sveikinasi. Tik laiškų sulaukiu daugiau. Kol "Žalgiris" nebuvo gavęs jokių pinigų, nespėdavau atsakyti į laiškus, kuriuos rašė komandą palaikantieji. Dabar skaitau laiškus, kuriuose rašoma, jog padarėme didelę klaidą skirdami pinigus komandai, o ne darželiams tvarkyti, kėdėms ir kompiuteriams pirkti.

– Patyrėte didelį psichologinį krūvį?
– Politikas esu ne vienus metus ir jau žinau, kad su psichologiniu krūviu galima susitvarkyti, jei visos savo energijos neskiri vienai problemai spręsti.

Ketvirtadienis
Ultimatumas
Dėl vėluojančių atlyginimų pirmąsias Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse atsisakė žaisti trys iš keturių "Žalgirio" legionierių.

Penktadienis
Ramino
"Žalgirio" treniruotėje apsilankęs A.Kupčinskas tikino, kad savivaldybė dėl komandos daro viską, ką gali, algos gali būti išmokėtos kitą savaitę.

Pirmadienis
Neviltis
Klubas pinigų negavo. Legionieriai pradėjo krautis lagaminus, iki išvykimo termino liko 24 valandos.

Antradienis
Kulminacija
komandos sirgaliai surengė piketą prie SEB banko, "Žalgiris" vakare gavo 2,2 mln. litų, klubo valdyba atsistatydino.

Kaip dar galima panaudoti penkis "Žalgirio" milijonus?

Kas yra "Žalgiriui" numatyti 5 mln. daugiau nei 800 mln. litų savivaldybės biudžeto jūroje? Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje,  ne patys geriausi laikai. Ekonominė padėtis nėra gera ir vis garsiau kalbama apie taupymą. Aišku, galima taupyti neskiriant pinigų "Žalgiriui", tačiau patys miesto politikai ir savivaldybės administracijos darbuotojai taupyti neskuba. Ne kur kitur, o Kaune miesto tarybos nariams mokama didžiausia pinigų suma kanceliarinėms išlaidoms. Pavyzdingai tarybos posėdžių nelankantiems išmokų dalis gali būti nubraukta, bet, pavyzdžiui, rugpjūtį kiekvienam iš jų buvo sumokėta beveik po  1800 litų, kai kolegos iš Vilniaus savivaldybės tegauna po 200 litų. Šią sumą padauginus iš dvylikos, paaiškėtų, kad 41 Kauno miesto tarybos narys per metus tušinukams išleidžia beveik 900 tūkst. litų.

Per pastaruosius metus padidėjo ir administracijos aparatas, o pats Kauno meras A.Kupčinskas pastebėjo, kad jis veikia ne taip efektyviai, kaip galėtų. "Dar būdama opozicijoje šios kadencijos miesto tarybos dauguma šaukė, kad savivaldybėje per daug tarnautojų. Jiems atėjus į valdžią, tarnautojų skaičius dar padidėjo. Tarnautojų dabar daugiau nei tūkstantis, o jiems išlaikyti kasmet skiriamos milijoninės sumos", – kalbėjo miesto tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas. Atvėsus orams, ne eiliniai gyventojai, o savivaldybės įmonių darbuotojai pirmieji pradėjo šildytis prie radiatorių.

Tie, kurie yra už "Žalgirio" rėmimą, nebando neigti, kad komandai skiriami pinigai praverstų kitoms sritims. Tačiau kai kuriose srityse penki milijonai padėties nepakeistų.
Artėjanti žiema miesto išlaidų naštą padidins.Kiek gatvių priežiūrai reikės milijonų, niekas negali pasakyti. Duok Dieve, kad nepasnigtų. Praėjusi žiema buvo švelni ir trumpa, bet vairuotojai vis tiek keikė keliskart čiuožyklomis virtusias Kauno gatves. Vien gatvėms barstyti išleista pora milijonų litų.

Už penkis milijonus galima mieste pastatyti dešimt po 0,5 mln. litų kainuojančių tualetų. Tačiau ar jie turės įtakos miesto įvaizdžiui tiek, kiek įvairiose Europos arenose žaidžiantis, TV ekranuose matomas "Žalgiris", ant kurio žaidėjų marškinėlių didelėmis raidėmis užrašyta "Kaunas"?