Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ekskursija po miestą be profesionalaus gido
2009-04-25
Vereta Rupeikaitė
Kaunas neįdomus, apleistas, šiukšlinas? O gal kauniečiai per mažai pažįsta savo miestą ir nemoka jo įdomiai pristatyti?
"Kauno diena" pasidomėjo, kaip žinomi miestiečiai atvykstantiems svečiams pristato savo miestą. Be tradicinių vietų Senamiestyje, Laisvės alėjoje, beveik visi jie yra atradę savų perliukų. Profesionalūs gidai pastebi, kad miestiečiams patiems derėtų dalyvauti ekskursijose po Kauną.
"Gidų vadovų kursus lankantys kauniečiai prisipažįsta, kad jiems atsivėrė akys. Gimę, augę Kaune, šimtus kartų praėję pro vietas, kurios turi įdomią istoriją, jie nieko apie jas nežinojo", – pastebėjo profesionali gidė Regina Navickienė.
Kęstutis Ignatavičius, Rotušės šeimininkas:
– Pažaislį, Katedrą, Vytauto ir Prisikėlimo bažnyčias – savaime aišku, parodau. Be abejo, nuvedu į M.K.Čiurlionio dailės muziejų. Taip pat pasiūlau pasikelti vienu iš dviejų funikulierių – tada pasijuntame, kad esame tarsi Šveicarijoje ar dar kur nors. Pačioje Rotušėje svečiams galiu pasakoti nesustodamas: bauginamą istoriją apie Rotušės požemius, parodyti garbės svečių knygą, Keramikos muziejų.
Visada svečiams parodau Kauno arkivyskupijos kurijos kiemą, čia aplinka – tarsi mažasis Vatikanas. Atsidarai vartelius, praeini po Bernardinų vienuolyną iki Šv.Jurgio bažnyčios. Žinoma, nueiname į Karo muziejaus sodelį.
Deja, nebeturime legendinių restoranų. Laisvės alėjoje – Muzikinis teatras, Vytauto paminklas, dar Soboras. Daugiau rodyti nėra ką.
Neseniai viešėjo olandų, ispanų bajoriškųjų organizacijų atstovai. Šeštadienį Rotušės aikštėje jie pamatė vestuvininkus, juos sveikinančius žmones – šis reginys jiems kėlė nuostabą.
Aleksandras Macijauskas, fotomenininkas:
– Svečiams pirmiausia parodau Senamiestį. Stengiuosi rodyti mažiau griuvėsių, nesinori niekinti savo miesto. Svečiai aplanko M.Žilinsko, M.K.Čiurlionio galerijas. Jaučiame pareigą parodyti Kryžių kalną – atvažiavusiems iš užsienio tai kažkoks stebuklas. Anksčiau, dar sovietiniais laikais, svečius veždavau pas Tėvą Stanislovą.
Atvykstantys kolegos fotografai patys yra landūs ir susiranda, kas jiems įdomu. Daugeliui patinka Šv.Jurgio bažnyčia, Rotušė ir Vilniaus gatvė. Pastebi ir Laisvės alėją, nes tai pėsčiųjų gatvė. Tik daugelį stebina, kodėl joje tiek mažai kultūrinių vietų, vyrauja parduotuvės. Rodydamas Prisikėlimo bažnyčią papasakoju jos istoriją ir prisimenu laikus, kuomet buvo draudžiama ją fotografuoti. Tais laikais dirbau spaudoje, Prisikėlimo bažnyčią tekdavo trinti iš fotografijos.
Ona Balžekienė, Kauno apskrities viršininkė:
– Daug nekalbėsiu apie tradicines lankytinas vietas: Kauno pilį, Pažaislį, Rumšiškes. Turiu atradusi keletą įdomių vietų. Pavyzdžiui, Kauno marių regioniniame parke yra vadinamoji Gamtos mokyklėlė. Tai autobusiukas, kuriame yra mikroskopų ir kitos įrangos, ja naudodamiesi moksleiviai gali tyrinėti gamtą visais metų laikais. Šis norvegų finansuotas projektas svečiams išties įdomus.
Taip pat su svečiais važiuojame į Lapes pažiūrėti golfo laukų. Svečiai ne tik apžiūri elnius, bet ir paragauja jaunų elniukų ragų užpiltinės, elnienos mėsos koldūnų. Be to, jie gali pamušinėti golfo kamuoliuką. Užsieniečiai dar labai žavisi Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriais.
Anatolijus Michailovas-Klošaras, dailininkas:
– Užsieniečiams parodyčiau dalį Senamiesčio, nuvesčiau į M.K.Čiurlionio dailės muziejų, gal dar parodyčiau Velnių muziejų. Gaila, kad nebeliko tokių bohemos vietų kaip "Tulpė", dabar Kaune nėra vietos, kur rinktųsi menininkai. Kaune nėra įdomių vietų, nustebinti užsienietį nėra kuo. Net sovietinių valgyklų nebeliko. "Akropolis" – grynai vakarietiško modelio, jis visiškai neįdomus.
Indrė Jučaitė, festivalio "Kaunas Jazz" meno vadovė:
– Į festivalį atvažiuojantys džiazo atlikėjai atvažiuoja dirbti, neturi laiko vaikščioti po miestą. Jei ir turi pusdienį laiko, nebent pasivaikšto po Senamiestį ir miesto Centrą. Jei yra laiko, važiuojant iš Kauno į Vilnių, svečiai suka pro Trakus. Jei svečiai viešėtų kelias savaites, galėtum pagalvoti apie įvairesnius objektus, tačiau dažniausiai laiko būna mažai, rodai jiems tradicines vietas.
Audrys Karalius, architektas:
– Svečiams pirmiausia parodau "cimbruvką" – taip XX a. pradžioje vadinta krantinė palei Nemuną nuo Vytauto bažnyčios Santakos link. Tai grįstas uostamiesčio ruožas, jo išlikę vos keli šimtai metrų.
Su svečiais labai dažnai nueiname prie Kauno pilies ir Šv.Jurgio bažnyčios, užsukame į Aleksoto apžvalgos aikštelę, kartais nuvažiuojame ant Napoleono kalno, pažiūrime į Jiesios upės atodangas. Visada aplankome Pažaislį. Labai dažnai pėsčiomis pereiname Perkūno alėja, E.Fryko gatve, nusileidžiame laiptais žemyn ir dūsaujame, kad Kauno architektūra, deja, nebesivystė tokia kryptimi, kaip ant šių Žaliakalnio šlaitų. Kartais užsikeliame ant Prisikėlimo bažnyčios stogo.
Anksčiau japonus, prancūzus, olandus veždavau ir į miegamajame rajone esantį rąstinį restoraną. Dabar to nedarau, nes ne visi supranta humorą ir priima už gryną pinigą, ilgai tenka aiškintis.
Dar dažnai važiuojame ant Vieškūnų piliakalnio prie Kauno marių, iš jo labai gerai matosi Pažaislis. Ši vieta dvigubai įdomi. Piliakalnis atrastas visai neseniai – 1992 m. Antra įdomybė ta, kad pagal tuščių bambalių kiekį kvadratiniame metre ten turbūt 20 kartų viršijamos europinės normos.
Dažnai važiuojame ir į I fortą. Netrukus pradėsiu vesti užsieniečius į brangiausią Baltijos šalyse tualetą.
Atvirai kalbant, parodyti kažką įdomaus Kaune yra problema. Pereiname per Laisvės alėją sparčiu žingsniu, visi laukia, kad kažką parodysi, bet taip neatsitinka. Nelabai yra kur pabūti, praleisti vakarą. Turiu galvoje ne patalpą, o erdvę, pavyzdžiui, krantinę.
Danutė Rūkienė, kultūros paveldo specialistė:
– Įdomių vietų yra, tik jos nelabai sutvarkytos. Galima nuvažiuoti į Linkuvos dvarą, prie jo yra labai įdomių skulptūrų, sukurtų vienuolės Leonoros Šmulštytės. Įdomu būtų parodyti ir Botanikos sode esančią oranžeriją, Godlevskio dvaro ansamblio pastatus, du tvenkinius, kurių forma atitinka sodybos fundatoriaus – Juozapo Godlevskio inicialus.
Nemuno ir Neries santaka – irgi unikali vieta, kiti nė neįsivaizduoja, kaip dvi upės susilieja. Ten galima būtų padaryti reprezentacinę vietą, tai būtų tikras Kauno bruožas. Mažai kas žino Sporto muziejų, nors Kaunas vadinamas krepšinio sostine.
Mūsų šeima gyvena prie Kleboniškio miško, tad savo svečius nuvedame prie miške esančio šaltinio, parsinešame vandens.
Regina Navickienė, profesionali gidė, bendrovės "Mūsų odisėja" direktorė:
– Jei užsieniečiai mieste vieši pirmqą kartą, jiems užtenka tradicinių perliukų: Kauno pilies, Senamiesčio, Laisvės alėjos, M.K.Čiurlionio dailės ir Velnių muziejų.
Kaune padaugėjo turistų, tam tikros srities specialistų, kurie atvyksta darbo reikalais. Lankomus objektus stengiamasi pritaikyti arba pagal specialybę, arba pagal pomėgius. Pusė Amerikos nori pamatyti mūsų Medicinos ir farmacijos muziejų, nes ten yra aparatas, kuris buvo pagamintas Los Andžele XIX a. pabaigoje. Jo neturi pats Los Andželas, amerikiečiai medikai pasirengę nupirkti šį eksponatą.
Patys kauniečiai nežino, kad po Soboru yra Neregių muziejus, bet skirtas matantiesiems, kuriame galima įvertinti regėjimo dovaną. Šis muziejus labai patiko Kaune besimokantiems užsienio studentams.
Niekas nežino ir Knygos muziejaus, kuris yra Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriuje K.Donelaičio gatvėje. Čia – unikalūs šviestuvai, autentiška sienų puošyba, galima pačiupinėti pirmąsias knygas – inkunabulus, kurios spausdintos iki XV a. Taip pat demonstruojami Prezidentui Antanui Smetonai priklausę leidiniai, pirmą Kaune išleista knyga, kalendoriai, žemėlapiai ir kita. Jei tuo domiesi, nuėjęs į šį muziejų negali užsičiaupti iš malonumo.
Šiuo metu rodyti Pažaislį privaloma visiems lietuviams, nes jame yra Šv.Brunono freskų ciklas. Lietuvos vardo paminėjimas yra neatskiriamas nuo arkivyskupo Brunono mirties paminėjimo. Visi kalba: tūkstantmetis, tūkstantmetis, o ar kas nors žino, kas buvo Brunonas? Kaune turime jo pavyzdį panosėje, tai vienintelis toks eksponatas visoje Lietuvoje.
Kur dar mūsų kadagynas prie Kauno marių, kur Jiesios draustinio unikali atodanga, kur galima rasti 2 mln. metų senumo akmenų!
Norint unikalių atrakcijų, galima važiuoti į Jonavos rajoną, ekstremalių pojūčių parką – Lokės pėdą. Man 47 metai, prieš dvejus metus švęsdama vaiko gimtadienį su malonumu karsčiausi po medžius.
