Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pavasarinis Nemuno šėlsmas
2006-03-31
Saulius TVIRBUTAS
Vaduodamasis iš ledų Lietuvos upių tėvas artimiausiomis dienomis neišvengiamai išsiverš iš krantų ir apsems tūkstančius hektarų žemės
Šią savaitę pradėjęs aižėti Nemuno ledas pranašauja po kelių dienų prasidėsiantį potvynį, per kurį žemupyje bus užlieta kelios dešimtys kaimų. Apie tūkstantį gyventojų vandens stichiją tradiciškai pasitiks namuose. Jie jau sukaupė maisto ir medikamentų atsargas, suvarė ant paaukštintų grindų gyvulius, sukėlė baldus. Potvyniui pasirengę budi specialiosios tarnybos, kariai. Būsimas pajamas planuoja ir verslininkai, kurie smalsuoliams rengs keliones po užlietas sodybas.
Kauniečiai, praėjusiame amžiuje kentėdavę nuo katastrofiškų pavasario potvynių, jau daugelį metų gali būti ramūs. Vandens lygio matuoklė prie Vytauto bažnyčios tėra istorinis reliktas – po hidroelektrinės pastatymo daug nuostolių ir nelaimių atnešdavęs Nemuno šėlsmas gyvuoja tik senolių ir istorikų atmintyje.
Potvynis bus staigus
Potvynio galia priklauso nuo sniego gausos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas Aleksandras Kajutis pastebėjo, kad šiemet Baltarusijoje esančiame Nemuno aukštupyje ir mūsų šalyje šis sniego patalas nebuvo storas. „Bet dėl staigaus atšilimo ir gilaus grunto įšalo vanduo neįsigeria ir teka į upę, todėl šis potvynis bus staigus, - prognozavo jis. – Manome, kad šiemet jis sudarys maždaug 80 proc. vidutinio lygio“. Jo nuomone, Šilutės ir Pagėgių rajonuose vanduo užlies maždaug 20 tūkst. ha plotą. „Beje, niekas tiksliai neapskaičiuoja potvynio masto, dažniausiai jis būna padidinimas“, - teigė A.Kajutis. Per hidrologinių stebėjimų istoriją gausiausiai vandens žemupyje buvo išsilieję 1958 metais. Tada buvo apsemta 58 tūkst. ha laukų. „Vidutiniškai šiame regione apsemiama iki 30 tūkst. ha“, - sakė viršininkas.
Hidrologų manymu, šią savaitę pradėjęs kilti Nemuno lygis savo jėgą greičiausiai parodys kitos savaitės pirmoje pusėje. „Staigiai ištvinusi upė turėtų greičiau ir atslūgti, bet galutinai į savo vagą ji sugrįš tik gegužės mėnesį“, - teigė A.Kajutis.
Pasak jo, sovietmečių dalis potvynio vandens žemupyje būdavo pumpuojama į specialią kanalų sistemą siurbliais. „Dabar daugelis siurblinių yra išdraskytos metalo vagių, neprižiūrimi kanalai sužėlę, todėl vandens slėnyje šiais laikais čia būna gal trečdaliu gausiau“, - sakė A.Kajutis.
Vokiečiai nuo Nemuno potvynio gynėsi pylimais. Prūsijos laikų statiniai iki šiol saugo Rusnę. Tiesa, užpernai stipriai patvinusi upė per juos prasiveržė ir užliejo Rugulių ir Vabalų kaimus. Tada teko skubiai evakuoti gyventojus.
Ledus tirpdė durpėmis
Šilutės, Klaipėdos ir Neringos ugniagesiai Nemuno žiotyse ir Kuršių mariose išbarstė 41 toną durpių, kurios šiek tiek nutirpins ledą. Taip bandoma palengvinti upei greičiau įveikti ledų užtvanką, kuri šiame regione ir sukelia potvynį. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Šarka sakė, kad iš AB „Šilutės durpyno“ gautas durpes ugniagesiai barstė kastuvais važiuodami sniego motociklais. „Kitais metais tarsimės su Šilutės rajono savivaldybe, kad tai būtų daroma iš lėktuvų“, - kalbėjo viršininkas. Jo žiniomis, rusai irgi barstė durpes Kaliningrado sričiai priklausančioje žiočių dalyje.
Stichijai pasirengta
Šiais metais Vyriausybė skyrė 50 tūkst. litų Pagėgių ir Šilutės ugniagesiams įsigyti dviem aerodinaminėms valtims. Jomis nelaimės atveju bus galima plukdyti žmones sekliose vietose. „Jos neturi vadinamųjų propelerių ir yra stumiamos oro srautu, todėl gali slysti vos 5-10 centimetrų gylio telkinyje“, - aiškino K.Šarka. Šias valtis pagamino Trakų rajono meistras, turintis individualią įmonę. Žvalgybai pritaikytų irklinių, motorinių guminių valčių parengę ir kariai. Jos bus rezerve, jei sugestų ugniagesių valtys.
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas sakė, kad šią savaitę atvyko kariai ir įrengė štabą Armalėnų kaime. „Juknaičiuose įsikūrė savanorių pajėgos, ten kariai turi vikšrinę amfibiją, taip pat tokią mašiną su ratais parengusi ir Savivaldybė“, - teigė vedėjas.
Iš oro apsemtas apylinkes kariai žvalgys dviem lėktuvais AN-2, prireikus staiga evakuoti žmones Nemersetoje laukia sraigtasparnis.
Šiemet Šilutės rajono valdžia įsigijo keturias elektrines sirenas ir 13 megafonų. „Juos naudosime įspėjimui, jei Nemuno lygis pradės pavojingai sparčiai kilti ir grės pavojus gyventojams“, - kalbėjo R.Renčeliauskas.
Į Rusnės salą potvynio metu kursuos specialus keleivinis autobusas, galintis važiuoti iki metro apsemtu keliu, lengvuosius automobilius perkels keturi tralai. Buvęs Seimo narys Virginijus Martišauskas kelyje Šilutė-Rusnė prieš kelerius metus siūlė įrengti estakadą nuolat potvynio skandinamame 350 metrų ruože, bet tai taip ir liko kalbomis.
Gyventojai sukaupė atsargų
Pasak R.Renčeliausko, vanduo kasmet apsemia 38 kaimus, kuriuose yra per tūkstantį gyventojų. Šie žmonės potvynio metu nepalieka namų. „Jiems šiemet prekybos centras Iki surengė akciją ir nemokamai dalijo maisto paketus, - teigė pareigūnas. – Žmonės taip pat įsigijo vaistų, nes jau įpratę iš anksto pasirengti stichijai“.
Sakučių ūkininkė Kristina Balandienė sakė, kad pas ją vanduo dažniausiai tyvuliuoja tik aplink aukščiau esančią sodybą. „Bet 2002 metais buvo 30 centimetrų vandens, tada teko išmesti visus baldus, - prisimena ji. – Pernai gyvenome sausai, o šiais metais nusipirkome naujus ir dabar bijome, kad ir vėl tas pat neatsitiktų“. Balandžių šeimyna šią savaitę iš rūsio krovė į maišus bulves ir nešė juos į namo palėpę. „Ten užkėlėme ir melžimo aparatus, kitokius mažesnius daiktus, kambaryje irgi jau sukėlėme ant lentų kai kuriuos daiktus, baldus, o namų nepaliekame dėl gyvulių“, - pasakojo ūkininkė.
Saugų seniūnė Anastazija Budrienė minėjo, kad būna metų, kada kai kuriems kaimiečiams tenka skubiai palikti namus. „Vieni ūkininkai prieš ketverius metus buvo iškelti ne tik su manta, bet ir gyvuliais“, - prisimena seniūnė.
Verslininkai nesnaudžia
Patvinęs Nemunas sutraukia nemažai smalsuolių, kurie suvažiuoja pažiūrėti į užlietas pievas, tralais perkeliamus automobilius, būriais vandenyje klegančius sugrįžusius paukščius. Verslininkai prieš trejus metus pamatė, kad tai gali būti pajamų šaltinis. Turizmo ir sveikatingumo akcinės bendrovės „Juknaičiai“ direktorė Dangira Gaubienė sakė, kad kitam savaitgaliui jau surinkta grupė turistų. „Juos vežiosime specialiu autobusu po užlietas sodybas, parodysime paukščių būrius, turistus lydi gidas, paskui valgysime žuvienę etnografinėje sodyboje“, - pasakojo ji. Įmonė autobusą nuomoja iš Savivaldybės, kuris sekmadieniais nevežioja keleivių. Tokia maždaug trijų valandų pramoga žmogui kainuoja 15 litų. „Kitomis dienomis už 350 litų nuomojame aštuonių vietų džipą“, - teigė D.Gaubienė. Maršrutus po užlietas pievas dar sudaręs Šilutės turizmo ir verslo informacijos centras, R.Pliukšnio individuali įmonė, kuri turi autobusą be stogo. Pasak verslininkų, turistai bus vežiojami iki gegužės mėnesio. Jų teigimu, potvynio metu į Šilutės rajoną pradeda važiuoti žmonės iš įvairių šalies regionų ir jau iš anksto teiraujasi apie šią paslaugą.
Labiausiai nukentėdavo Kaunas
Kauniečiams potvynis dabar tik egzotika, tačiau vyresnieji prisimena, kaip centrinę miesto dalį, Vilijampolę, Šančius pavasariais siaubdavo stichija. Čia būdavo grėsmingiausi potvyniai šalyje. Geologijos ir geografijos instituto duomenimis, didžiausias žinomas potvynis Kaune kilo 1946 metais, kada per žiemos ledonešį Nemune ir Neryje susidarė ledo sangrūdų. Jų aukštis siekė net 4,5 metro. Staigiai pradėjus tirpti sniegui į miestą plūstelėjo didžiulis vandens kiekis, kuris nušlavė 10 namų, apgadino daug Senamiesčio pastatų. Tada būta ir žuvusių žmonių.
Tarpukario savaitraštis „Mūsų kraštas“ vaizdingai aprašo 1936 metų potvynį, kai be pastogės liko 5 tūkst. žmonių. Tada vanduo visiškai apsėmė Marvelę, Kęstučio, Maironio, I.Kanto gatves, Senamiestį. Laikraštyje teigiama, kad vanduo mieste pakilo iki dviejų metrų. Gatvėmis tada plaukiojo valtys.
Dideli potvyniai Kaune kildavo dėl to, kad daug ledų sunešdavo Neris ir ties santaka užtvenkdavo Nemuną. Bėdos baigėsi 1959 metais pastačius Kauno hidroelektrinę. Kaip aiškino Kauno technologijos universiteto Geoinžinerijos katedros profesorius Narimantas Ždankus, nuo tada Nemunas nuo hidroelektrinės iki santakos beveik neužšąla, nes vandenį šiek tiek sušildo keturios turbinos. „Be to, vandens lygį reguliuoja elektrinės pralaidos“, - kalbėjo profesorius. N.Ždankus taip pat dalyvauja nuolatiniuose hidroelektrinės saugumo patikrinimuose. „Galiu užtikrinti, kad nerimauti dėl kokių nors incidentų tikrai nereikia - užtvankos įtvirtinimai labai patikimai sukonstruoti, objektas nuolat stebimas, jokių pokyčių jame nėra“, - teigė mokslininkas.
Prieš kelerius metus kai kurie politikai po rūsčios žiemos būgštavo, kad hidroelektrinė gali neatlaikyti Kauno marių spaudimo ir sugriauti užtvanką. Tačiau specialistams tokie gąsdinimai tuo metu tik kėlė šypseną.
