Klasikinių sportinių šokių sidabro bei bronzos medalių laimėtoja Edita Daniūtė tolimojoje šalyje pajuto žemės drebėjimą, susižavėjo vietos vyrais ir jautėsi tarsi žiūrėtų trilogiją “Žiedų valdovas”

Pasaulio ir Europos klasikinių sportinių šokių sidabro bei bronzos medalių laimėtoja Edita Daniūtė nenustygsta vietoje ir keliauja iš vieno žemės kampelio į kitą. Šiuo metu ji veda šokio pamokas Kazachstane, o neseniai buvo kitame pasaulio krašte - Naujojoje Zelandijoje: prieš dvejus metus paskirtą dieną suplanuotose draugės vestuvėse.

“Ten buvau savo draugės pamerge bei liudininke. Tuokėsi įdomi pora - 28 metų buvusi šokėja, dabar buhalterė Naujosios Zelandijos gyventoja Viki ir 52 metų anglas, kompiuterių verslo atstovas Rikis. Jo dvidešimtmetis sūnus kompiuterininkas buvo mano pabrolys”, - rengdamasi kelionei į Kazachstaną pasakojo garbanė Edita.

Las Vegase pralaimėjo 20 dolerių

Į Naująją Zelandiją Edita turėjo atvykti iš Las Vegaso, tačiau bene azartiškiausiame pasaulio kampelyje ji tebuvo vieną dieną: Londone netikėtai sužinojo, kad lietuviams į Naująją Zelandiją reikia vizų.

“Į Japoniją vizos nereikia, galvojau, jog ir į Naująją Zelandiją, - neslėpė E.Daniūtė. - Teko draugei iš Las Vegaso skambinti, o man skubiai lėkti į Naujosios Zelandijos ambasadą Londone”.

Atsidususi E.Daniūtė apgailestavo, kad prarado pusantros dienos ją sužavėjusiame Las Vegase. Kazino? Šiek tiek žaidė kortomis “Black Jack”, bet pralaimėjo 20 dolerių.

Šokėja suraukė nosytę: “Man nepatinka, kai kazino iškart pradedu pralaimėti. Jei laimėčiau, žaisčiau ilgiau, kol pralaimėčiau. Nebent laimėčiau įspūdingą pinigų sumą”.

Naujoji Zelandija bei geraširdžiai, nuoširdūs žmonės sužavėjo, tačiau oras smarkiai nuvylė.

“Sakė, kad gruodį, sausį ten pats geriausias oras, karšta kaip vasarą, pavėsyje 25-27 laipsniai šilumos... - juokėsi Edita. - Išlipau Kraisčačo miesto oro uoste - tik plius 18, smarkiai lijo, pūtė stiprus vėjas. Košmaras! Net vietiniai gyventojai stebėjosi tokiu oru. Tik vieną iš septynių ten praleistų dienų tebuvo puikus oras”.

Tačiau sužavėjo neįtikimo grožio gamta. E.Daniūtė jautėsi tarsi žiūrėtų atvirutes ar ten filmuotą trilogiją “Žiedų valdovas”.

Kiekvienam svečiui - po fotoaparatą

Viki ir Rikis tuokėsi nuostabioje vietoje, parke, kur įvairioms progoms nuomojama prabangi vila. Vis dar svajojanti apie sugrįžimą į šokių aikštelę šiuo metu antsvorio priaugusi pedantiškoji Viki Grous prieš dvejus metus iki smulkmenų suplanavo savo vestuves.

“Viki suderino pabrolių švarkų sagas, marškinių seges su pamergių suknelių spalva, - šokėja pasakojo gurkšnodama kavą. - Viki liūdino net ir mažiausios smulkmenos. Mano gėlių puokštę apvyniojo juosta ne ta puse, tad šiek tiek skyrėsi atspalvis. Ji vos neapsiverkė...”

Vestuvėms buvo užsakyta profesionali visažistė, kosmetologė, nuotaka nešiojosi didelę juodą knygą, kurioje buvo surašytos visos smulkmenos.

Viki sesers vaikai - kelerių metų berniukas nešė žiedus, o mergaitė barstė rožių žiedlapius. Pagalvėlės spalva, ant kurios buvo padėti žiedai, suderinta su pamergių suknelių spalva. Vestuvėse dalyvavo apie 80 žmonių. Kiekvienam buvo išdalyti mėgėjiški fotoaparatai ir vokas nuotraukoms. Svečiai galėjo fotografuoti ką tik norėjo, vėliau kiekvienam bus atsiųstos jo fotografuotos nuotraukos.

Dovanos jauniesiems? Viki ir Rikis sudarė norimų dovanų sąrašą iš vieno parduotuvių tinklo prekybos centro “Allders”. Svečiai išsirinkdavo daiktą iš to sąrašo arba tame prekybos centre galėjo nupirkti dovanų čekį. Tiesa, E.Daniūtė dovaną parinko asmeniškai: Viki nupirko knygą ir jai labai patikusią segę.

Bernvakaris vyko kazino, mergvakaris - japonų restorane

“Labai įdomu buvo bendrauti su vedusiu kunigu. Jis iš popieriaus sulankstė laivelį ir jauniesiems tardamas, kad tai - jų gyvenimo laivas, jį paleido į vandenį, - žvilgčiodama į laikrodį, nes skubėjo į oro uostą, kalbėjo E.Daniūtė. - Beje, bernvakaris vyko kazino, o mergvakaris - japonų restorane, kur maistas gaminamas prie kliento. Prieš mergvakarį merginos ir moterys susirinko gamtoje, gėrė arbatą, užkandžiavo ir žaidė”.

Šokėja pasigyrė, kad jai pavyko laimėti vieną konkursą: atspėti daugiausiai firminių automobilių ženklų. Ant kiekvieno vestuvinio kvietimo buvo nupiešta rožytė, lygiai tokios pačios buvo išdalytos svečiams.

“Sveikindama jaunuosius labai jaudinausi, - neslėpė pasaulio klasikinių sportinių šokių vicečempionė. - O kai pamačiau verkiančią Viki, dar labiau susijaudinau. Tačiau viskas sekėsi puikiai”.

Jaunieji aplankė ir nuostabią vietą prie jūros, kur Viki pasipiršo jos mylimasis Riki. Į sutuoktuvių ceremoniją porelė atvyko karieta, o liudininkė Edita, su žiedlapius barsčiusia mergyte bei Viki seseria - labai senu juodu “Rols Royce”.

Su guma nuo kalno šokti atsisakė

Ekstremalios situacijos? Editai siūlė šokti nuo kalno prisirišus gumą prie kojų. Naujosios Zelandijos gyventojai yra šių ekstremalių dalykų išradėjai. Tačiau šokėja atsisakė.

“Bijojau. O jei koją pasitempsiu? - svarstė Edita. - Juk negalėsiu šokti. Tačiau baigusi karjerą tai padarysiu... Tiesa, ten nuo kalno važiavau rogutėmis su ratukais. Gali pasiekti labai įspūdingą greitį...”

“Ai”, - pliaukštelėjo į kaktą ranka Edita, prisiminusi Naujojoje Zelandijoje patyrė žemės drebėjimą.

“Miegojau ir staiga pajutau tarsi būčiau masažinėje lovoje, - šyptelėjo garbanė kaunietė. - Lova pradėjo judėti, purtytis, netgi “faina” pasidarė... Ir tik ryte sužinojau, kad tai buvo žemės drebėjimas...”

Edita Daniūtę sužavėjo ne tik Naujosios Zelandijos gamta, bet ir žmonės - ramūs, niekur neskubantys, geraširdžiai ir nuoširdūs.

“Ir vyrai... - nusikvatojo Edita. - Jie išties labai gražūs, o šypsenos ne dirbtinės kaip Amerikoje”.

Juokdamasi mergina prisiminė situaciją, kai nuostabioje gamtos vietoje tarp įspūdingų kalnų kateriu plaukiojo ežere, tačiau pradėjo pūsti smarkus vėjas, lyti.

“Greitai plaukiant kateriui dideli lietaus lašai labai skaudžiai badė kūną, - prisiminė iškylą gamtoje E.Daniūtė. - Galvas prisidengėme lietpalčiais, gerai, kad turėjau saulės akinius. Susižvalgydavome su Viki ir kalbėjome: “Blogai? Blogai. Šalta? Šalta...” O pažvelgusios į dailų katerio vairuotoją nusijuokdavome: “Bet nors vaizdas gražus. Ir kur pažiūrėsi, ten gražu”.

Per vestuvių ceremoniją vos nenukrito pėdkelnės

Paprašyta papasakoti kuriozines situacijas, Edita vėl prisiminė vestuves. Prie suknelės, o ją Editai ir kitoms pamergėms bei pabroliams kostiumus buvo užsakiusi Viki, buvo priderinti ir melsvi bateliai, kaklo papuošalai, rankinės.

Tačiau nelabai patogūs bateliai lietuvei nepatiko, tačiau ji nutarė, kad užsivilkusi pėdkelnes, batelius iškęs. Deja, pėdkelnes Edita paliko Amerikoje, tad Viki paskolino savas.

“Jas reikėjo užsisegti, nes mano ir Viki sudėjimas šiek tiek skyrėsi, - šyptelėjo E.Daniūtė. - Ir staiga, vestuvinės ceremonijos metu, pajutau, kad jos pradėjo smukti. Įsivaizdavau, kaip atrodyčiau, jei jos nukristų... Stovėjau įsitempusi ir meldžiausi”.

Dar vienas kuriozas įvyko užsegant nuotakos suknelę. Merginos kreivai užsegė Viki suknelę, tad priekinė dalis pasisuko į šoną.

“Atsegti negalėjome, nes... sugedo užtrauktukas, - prisiminė tuo metu nemalonią situaciją šokėja. - Ir ką? Suknelę persukome ant Viki kūno. Po to juokėmės, kad vestuvinę naktį Rikiui teks vargti... Beje, Viki tėvai giliai tikintys, tad iki vestuvių jų dukra su savo būsimuoju 52 metų vyru negalėjo gyventi kartu...”

Varginanti kelionė namo

Labai sunki buvo kelionė atgal: trylikos valandų skrydis į Los Andželą, po dar kelių valandų, praleistų Amerikos oro uoste, dar trylika valandų iki Londono. Anglijos sostinėje reikėjo pervažiuoti į kitą oro uostą, kuriame teko praleisti dar 6 valandas...

“Tiesiog “lūžinėjau”, nes labai norėjau miego, - nusijuokė Edita. - Pasijutau kaip Spilbergo filmo “Terminalas” herojė: tualete nusiprausiau, išsivaliau dantis, po keliais pasidėjau lagaminą, susidėjau kelias kėdes ir... užmigau”.

E.Daniūtę prieš išskrendant iš Londono pažadino telefono skambutis.

“Mama... - nusijuokė šokėja. - Ką darai? Miegi? O kur lagaminas? Juk apvogs! Saugok save...Žinai tas mamas...”

Žinau. Mes visi žinome savo mamas...