Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nuoskaudos prieš jubiliejų
2005-01-17
Dainoras LUKAS
Antrojo pasaulinio karo veteranai reikalauja sugrąžinti nuimtą gigantišką atminimo lentą šalia VI forto
Ne tik Valdas Adamkus nežino, kaip elgtis artėjant Antihitlerinės koalicijos pergalės prieš nacizmą 60-osioms metinėms. Rūpesčių turi ir Kauno miesto savivaldybė. Ji gavo buvusių Antrojo pasaulinio karo dalyvių prašymą prie VI forto atstatyti apie žuvusius SSRS kariuomenės karius primenančią didžiulę informacinę lentą.
Kol kas sprendimo nėra
Karo veteranų laiškas keliavo per įvairių valdininkų rankas, kol pateko į Paminklotvarkos tarnybą. Tarnautojai atsargiai šneka apie šį prašymą ir pripažįsta, jog situacija gana kebli. Prašymą jau šią savaitę turėjo svarstyti Kultūros ir švietimo komitetas, bet klausimas perkeltas į kitą savaitę.
Antrojo pasaulinio karo dalyvių antihitlerinės koalicijos pusėje organizacijos, kuri vienija apie 1200 žmonių, Kauno miesto tarybos pirmininkas Andrejus Belousovas “Kauno dienai” patvirtino, kad tikrai parašė tokį laišką.
“Karo veteranai nori atkreipti dėmesį į tai, kad VI forte nužudyta ir ten pat palaidota 35000 žmonių. Tarp jų yra buvusių karo belaisvių, taip pat žinomų visuomenės veikėjų. Jų atminimui buvo pastatytas rausvos spalvos granitinis paminklas su atitinkamais įrašais”, - sakė A.Belousovas.
Kaltina vandalizmu
“Šis paminklas susierzinusių Sąjūdžio kraštutinių ekstremistinių, teroristinių elementų buvo vandališkai nuimtas pagal Kauno merijos palaiminimą, o paminklo granitas panaudotas ne pagal paskirtį. Mes reikalaujame, kad sutinkant pergalės prieš hitlerinę Vokietiją 60-metį būtų atstatytas minimas paminklas. Tai būtų labai gražus poelgis žuvusiųjų atminimui. Šio paminklo atkūrimas būtų ne tik žuvusių kovotojų pagerbimas, bet ir merijos patriotizmo savo miestui įrodymas. Teigimas, kad lėšas tam turi skirti Rusija, yra nepagrįstas, nes paminklas įžūliai sunaikintas”, - rašoma laiške.
A.Belousovas sakė, kad visą laiką norėta atstatyti šią sienelę. “Tačiau tik dabar sulaukėme didesnio palaikymo. Mus remia ir Rusijos ambasada Lietuvoje. Kauno savivaldybės aukštas valdininkas man sakė, kad sienelę būtų galima atstatyti, bet bijomasi politinių kalinių ir tremtinių pykčio”, - kalbėjo A.Belousovas.
Sienelė su klaidinga informacija
Savivaldybės paminklotvarkininkė Danutė Rūkienė sako, kad Savivaldybę kaltinti paminklo nugriovimu negalima. “Ten buvo ne paminklas, o informacinė sienelė. Be to, joje buvo pateikta netiksli informacija. Teigiama, kad “šioje vietoje palaidoti” kariai. Iš tiesų šlaite jie nėra palaidoti. Taip pat buvo netikslus ir žuvusiųjų skaičius”, - aiškino D.Rūkienė.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys teigia, kad atminimo sienelė buvo sumūryta iš plytų ir aptinkuota. “Mums taip pat aiškino, kad ją reikia nugriauti dėl netikslios informacijos ant jos”, - sakė jis.
Kaip teigia Savivaldybė, VI forte 1941-1943 metais buvo įrengta sovietinių karo belaisvių stovykla. 1943-1944 metais naciai ten įsteigė įvairių tautybių civilių žmonių prievartinio įkalinimo stovyklą. 1944-1948 metais forte ir aplink jį, palei dabartinę K.Baršausko gatvę įrengtuose barakuose, buvo kalinami vokiečių karo belaisviai.
Užrašas ant paminklo pakeistas
Į pietus nuo forto esančiose karo belaisvių kapinaitėse 1968 metais buvo pastatytas akmens blokų paminklas su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis: “Čia palaidotos fašistinio teroro aukos - tarybinės armijos karininkai, seržantai ir kareiviai, sušaudyti ir nukankinti vokiškųjų fašistų belaisvėje. Amžina jiems šlovė”. Kapinaitės baigiasi šlaitu, kuris atsiveria į R.Kalantos gatvę. Sovietmečiu ant skardžio įrengta betoninė stela su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis: “Šioje vietoje palaidoti hitlerinių budelių nužudyti 35 tūkstančiai tarybinės armijos karių”.
Kaip minėta, po nepriklausomybės atgavimo sienelė buvo nugriauta, tačiau paminklas kapinaitėse išliko. 1995 metais nutarta atnaujinti užrašą. Dabar jis skelbia: “Čia, buvusioje karo belaisvių stovykloje, nužudyta ir palaidota tūkstančiai raudonarmiečių (1941-1944 m.) ir vermachto karių (1945-1949 m.)”. Prie šio paminklo deda gėles ir fotografuojasi iš Vokietijos atvykę karo belaisvių artimieji.
Buvo skelbiami neteisingi skaičiai
Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius istorikas Arvydas Anušauskas sakė, kad Lietuvoje yra buvę ir daugiau paminklų, ant kurių buvo padidinti žuvusiųjų skaičiai.
Anot jo, vokiečių istorikų apskaičiavimu, VI forte buvo nužudyta apie 30 tūkstančių SSRS kariuomenės karo belaisvių. “Ankstesnis skaičius buvo paskelbtas 1944-1945 metais, jį buvo patvirtinę ir vokiečiai. Kol kas nėra apskaičiuota, kiek šiame forte žuvo vokiečių karo belaisvių”, - sakė A.Anušauskas.
Jis priminė, kad Vilniuje, Panerių kapinėse, buvo atstatytas dar sovietmečiu nugriautas paminklas, ant kurio hebrajų kalba primenama apie žydų žudynes.
