Kai 1930 m. staiga mirė Danielius Dolskis, jo vietą dešimtmečiams užėmė svajingų valsų, nostalgiškų tango ir gyvų fokstrotų karalius Antanas Šabaniauskas

Kaune gyvena moteris, mūvinti ant rankos vestuvinį žiedą, kuriame išgraviruota: “Antanas Šabaniauskas - 1929”. Ta moteris - Raminta Šabaniauskaitė-Staniulienė, jaunėlė Lietuvos estrados pionieriaus dukra iš pirmosios santuokos.

Ji išsaugojo ne tik tėvo žiedą, bet ir šaliką, gelsvas pirštines, originalaus dizaino drabužių pakabą, daugybę nuotraukų ir nemažą pluoštą atsiminimų.

Vargonininko pranašystė

Ponia Raminta girdėjusi, kad vienas šiaulietis yra išsaugojęs visą jos tėvo plokštelių komplektą. “Tai stulbinantis faktas, nes man tėvas sovietmečiu rodė vienintelę per karo sumaištį išsaugotą plokštelę nuskilusiu kraštu. Aš turiu tik vieną, 1988 metais tėvo įdainuotą, ir jo gimimo šimtmečiui išleistą kompaktinę plokštelę ir kelias kasetes. Beje, plokštelė su tėvo dainomis buvo išleista ir JAV. Jos leidėjas, greičiausiai, gerokai pasipelnė, tačiau tuo metu Vilniuje sunkiai gyvenęs tėvas negavo už tai nė cento”, - prisiminė Raminta Šabaniauskaitė.

Nors A.Šabaniausko dainos skamba iki šiol, dainininkas niekada nebuvo turtuolis. Anksti mirus jo tėvui, berniukas nuo šešerių metų ganė žąsis, o vėliau - kunigaikščio Vasilčikovo karves. Sakoma, Jurbarko, kuriame gimė A.Šabaniauskas, progimnazijos vargonininkas piemenukui išpranašavo dainininko ateitį. Tai tapo mažojo Antanuko svajone, kuri pradėjo pildytis, kai jo mokymąsi dainuoti Italijoje parėmė pinigais JAV gyvenusi motinos sesuo.

Netikėtas populiarumas

Į gimtąjį Jurbarką iš Italijos A.Šabaniauskas grįžo 1927 m. Dainininko karjerą lėmė atsitiktinumas. Kartą, plaukdamas laivu iš Jurbarko į Kauną, A.Šabaniauskas uždainavo “Tykiai, tykiai Nemunėlis teka”. Garlaivio keleiviai iškart sukluso, o vienas jų, Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis, pakvietė vaikiną dainuoti operos chore.

Po ketverių metų jis tapo Alfonso Mikulskio vyrų okteto pirmuoju tenoru. Šio okteto dainas į plokštelę įrašinėjusi anglų - amerikiečių plokštelių firma “Columbia” buvo sužavėta A.Šabaniausko balsu ir pakvietė jį įdainuoti plokšteles firmos studijoje Londone. Ten su “Columbia” orkestru įrašytos 12 plokštelių (24 dainos) iškart tapo labai populiarios Lietuvoje. Vėliau ta pati firma įrašė dar 10 dainininko plokštelių. Manoma, kad tarpukariu A.Šabaniauskas įrašė 31 plokštelę. Joks kitas dainininkas negalėjo prilygti A.Šabaniauskui išleistų plokštelių skaičiumi ir “Spaudos baliaus valso”, “Paskutinio sekmadienio” ar “Vyrai, ūžkim” ir kitų dainų populiarumu.

Mėgo dainuoti virtuvėje

Anot R.Šabaniauskaitės, jos tėvai susituokė 1929 metais, ir kuklią dainininko žmoną Bronę greitai užgriuvo vyro populiarumo ir gyvenimo būdo našta. A.Šabaniauskas dar ir vokiečių okupacijos metais dainavo operoje bei restoranuose, vis mažiau skirdamas dėmesio šeimai, kurioje augo dvi dukros - Dalia ir Raminta. “Prasidėjus antrajai rusų okupacijai, tėvas su antrąja žmona Vanda Kovčincaite išsikraustė į Vilnių. Studijuodama sostinėje susipažinau su naująja tėvo šeima - žmona Vanda ir jų dukra Rita, su kuriomis bendraujame iki šiol”, - pasakojo R.Šabaniauskaitė.

Kadangi Ramintai studijų metais teko gyventi antrojoje tėvo šeimoje, tai ji spėjo pastebėti, kad jis buvo labai tvarkingas, mėgo rytais dainuoti kuklioje virtuvėje. Mylimiausia jo daina buvo tango “Rožės ilgesys”. Dainininkas rūpinosi savo sveikata - bėgiodavo prie Vilnelės, nerūkė, išgerdavo saikingai. Buvo labai jautrus. “Kartą jam pasakiau, kad kioske mačiau drobinį maišelį, ant kurio buvo išspausdintas jo atvaizdas. Tas maišelis kainavo beveik du rublius. Tėvas iškart sudirgo ir kaip įgeltas šoko į gatvę. Maišeliai su jo atvaizdu iš kiosko akimirksniu dingo”, - prisiminė Raminta.

Anytos ir marčios draugystė

“Nors daugybėje rašinių apie A.Šabaniauską net neužsimenama apie jo pirmąją žmoną Bronę, tačiau išlikę tėvo laiškai jai, užrašai ant nuotraukų byloja, kad jaunystėje jiedu labai mylėjo vienas kitą”, - tvirtino Raminta. Beje, dainininko motina itin gerbė savo pirmąją marčią (sovietmečiu ji tapo stomatologe), ja pasitikėjo labiau nei savo sūnumi - užrašė marčios dukroms savo žemės sklypą Jurbarke.

B.Šabaniauskienė iki mirties prižiūrėjo buvusio vyro motiną, ją palaidojo Jurbarke. Padovanotame sklype B.Šabaniauskienė per kelis dešimtmečius pastatė namą, apsodino obelimis ir gėlėmis. Po patirto insulto jį pardavė ir grįžo gyventi į Kauną, kur mirė 1989 m. Jai buvo 83 metai. Dabar Kaune gyvena jos ir A.Šabaniausko dukros Dalia ir Raminta, užauginusios tris sūnus, kurių šeimose auga trys mergaitės ir vienas berniukas. Vilniškėje A.Šabaniausko šeimoje dukra Rita užaugino vieną dukterį Eriką, kuri turi dvi dukreles.

Ir sovietmečiu sulaukdavo ovacijų

A.Šabaniauskas sovietmečiu kartais atvažiuodavo dainuoti ir į geriausius Kauno restoranus. Atrodo, 1978 metais jis dainavo ir Kauno sporto halėje, kur sukėlė ovacijas. Daugiau tokio puikaus tėvo koncerto, anot Ramintos, jai neteko girdėti. Beje, į sceną populiarųjį dainininką sugrąžino estrados režisierius Kazimieras Šaulys, suradęs A.Šabaniauską Vilniuje, Respublikiniame tuberkuliozės dispanseryje, kur jis dirbo ūkvedžiu.

Raminta niekada neužmirš tėvo koncerto 1985 m. Jurbarko kultūros rūmuose. “Į koncertą atėjau su dviem savo sūnumis ir mama. Tuo metu tėvo sveikata labai šlubavo - jį kamavo sklerozė. Kai po koncerto nuėjome į užkulisius jį pasveikinti, mano sūnus įteikė jam Jurbarko Šabaniauskų sodyboje skintų gėlių, kurių buvo specialiai atnešusi mama. Deja, jis savo pirmosios žmonos Bronės jau nebepažino”, - pasakojo R.Šabaniauskaitė.

Po pusantrų metų A.Šabaniauskas mirė Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse. Ant kapo iškilo skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas dainininko biustas su mikrofonu rankoje, o šimtojo gimtadienio proga gimtojoje dainininko sodyboje buvo atidengta nepaprastai subtili Juozo Budzinausko sukurta A.Šabaniauskui skirta skulptūra. Tačiau bene iškiliausią paminklą pasistatė pats Antanas Šabaniauskas - jo dainos skambėjo ir skamba iki šiol.

Šventinis koncertas Kaune

Kauno muzikiniame teatre, kur prieš karą dainavo vienas lietuviškosios estrados pradininkų A.Šabaniauskas, beveik kasmet gruodį kauniečiai pakviečiami į šventinį koncertą, skirtą dainininko atminimui. Metų pabaiga lietuviškų estradinių dainų atlikėjų koncertui pasirinkta neatsitiktinai, nes gruodžio 20-oji - maestro A.Šabaniausko gimtadienis.

Antradienį, gruodžio 5-ąją, Muzikiniame teatre šventinį vakarą ves Sigutė Stankevičiūtė ir Viktoras Gerulaitis, o dainuos A.Šabaniausko premijos laureatai, garbės diplomantai ir nemažai garsių svečių.