Praėjusią savaitę Kauno medicinos universiteto klinikose nuo dujinės gangrenos mirė 19 metų Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos gyventojas. Važiuodamas neblaivus motociklu trenkėsi į medį. Po avarijos vaikinui medikai diagnozavo sunkius sužalojimus: dešinio šlaunikaulio atvirą bei mentikaulio lūžius, daugybinius kūno sumušimus. Nukentėjusįjį ištiko I laipsnio šokas. Nepaisant Raseinių ir Kauno medikų pastangų, atliktos operacijos, vaikinas mirė.

Kaip sakė Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytoja epidemiologė Diana Plytaitienė, dujinė gangrena yra reta ir labai pavojinga liga. Tai sunkiausia atvirų ir užterštų žaizdų komplikacija, ūminė minkštųjų audinių infekcija, sukelianti audinių irimą.

Kai į žaizdą patenka anaerobinių bakterijų, dujinė gangrena gali prasidėti po kelių valandų ar 2 - 3 parų. Pradėjus irti audiniams, bakterijų sukelti toksinai apnuodija visą organizmą, krinta kraujospūdis, temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, labai skauda ir veržia žaizdą. Pažeista vieta tinsta, oda tampa blyški, atsiranda melsvų dėmių, spaudžiant pažeistą vietą jaučiamas susikaupusių dujų traškėjimas. Negydomas ligonis per 1 - 2 dienas miršta.

Dujinė gangrena išsivysto, kai ligos sukėlėjai - be deguonies gyvenančios anaerobinės bakterijos (klostridijos), patekusios giliai į žaizdą su žemėmis, nešvarumais ar nuo užkrėstų medicininių instrumentų, siūlų, tvarsliavos, drabužių, rankų, odos, randa ten tinkamas sąlygas. Būtent tada, kai dėl sutrikusios kraujotakos ar kitų priežasčių giliuose pažeistuose audiniuose trūksta deguonies.

Dujinės gangrenos sukėlėjai, radę aplinką be deguonies, virsta sporomis ir, laukdami savo aukos, ilgus dešimtmečius gyvena žemėje, dulkėse, gyvūnų atliekose, net žmogaus organizme. Daugiausiai įvairių rūšių klostridijų randama ant žmogaus odos, storajame žarnyne, moterų lytiniuose takuose, atvirose žaizdose, įvykus traumai.

Kauno visuomenės sveikatos centro turimais duomenimis, per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvoje net 20 žmonių buvo diagnozuota dujinė gangrena. Du ligoniai išgelbėti, bet 18 - mirė. 2002 metų rugsėjo mėnesį nuo dujinės gangrenos mirtis pasiglemžė 61 metų Biržų rajono gyventoją. Vyriškis buvo paguldytas į ligoninę dėl kojos trombozės ir daugybinių trofinių opų.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, nukentėjusysis visada patenka pas medikus. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad dujinės gangrenos sukėlėjais galima užsikrėsti ir nesunkiai susižeidus, įsipjovus ar įsidūrus į pirštą žemėtu, nešvariu įrankiu. Tokiu atveju pats žmogus turi būti atsakingas už savo sveikatą: sužeistą vietą būtina gerai išplauti tekančiu vandeniu, žaizdos kraštus aptepti jodu, žaizdą sutvarstyti taip, kad ji “kvėpuotų”, tai yra gautų deguonies. Žaizdai negyjant keletą dienų, nukentėjusysis turi susirūpinti ir, nelaukdamas komplikacijų, pasikonsultuoti su gydytoju.