Senamiestį siūloma pradėti gaivinti nuo mažų objektų

Tradicinėje Kauno mero verslo popietėje buvo pažerta daugybė paprastų idėjų, kaip atgaivinti miesto Senamiestį. Nors iš gausiai susirinkusių verslininkų kalbėtojų nebuvo daug, tačiau gyvos diskusijos, pasibaigus popietei, liudijo, kad išgirsti pasiūlymai netruks įgauti realybės bruožų

Atgaivinti konkę ir įrengti fontaną

Kauno deputatų klubo atstovas, miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius atkreipė dėmesį į tai, kad net nedidelės investicijos svarbios gaivinant Senamiestį. Jis priminė vaško lydymo krosnies atkūrimo Rotušės aikštėje istoriją. Dviem turtingoms miesto bendrovėms po 50 tūkstančių litų kainavusi auka sukūrė naują turistų ir miestiečių traukos objektą, o jo fundatoriams pelnė garbę bei įsiamžinimą miesto istorijoje.

K.Ignatavičius pažėrė krūvą idėjų, kurios, jo siūlymu, galėtų būti įgyvendinamos netrukus. Iki 2008 metų, kai bus minimi 600 metų Vytauto Didžiojo Kaunui suteiktai privilegijai, Senamiesčio gatvėmis galėtų būti paleistas specialus transportas turistams. Ceremonimeistras siūlė rimtai apsvarstyti konkės atgaivinimą arba mažo atviro autobusiuko maršruto sukūrimą. Jis pastebėjo, kad Nemunu nuo salos į Senamiestį turistus galėtų plukdyti pramoginiai laiveliai, kurie garantuotų gerą atrakciją ir originalų miesto Centro apžvalgos rakursą.

Ant Arkivyskupijos sienos Rotušės aikštėje būtų galima nupiešti reljefinį Senamiesčio planą, Rotušės laikrodyje “apgyvendinti” išlendančias figūrėles, o pačioje aikštėje įkurdinti daugiau kavinukių bei centre įrengti kokį nors “būriavimosi objektą” - fontaną ar skulptūrą. K.Ignatavičiaus planuose - po šiemet numatyto Rotušės pastato remonto ją padaryti atvira turistams. “Po ekskursijos turistams galima būtų pasiūlyti įsigyti auksinį pinigėlį ir statinaitę midaus - daiktus, senovėje įmūrytus į Rotušės pamatus”, - fantazavo ceremonimeistras ir kvietė nebijoti to daryti kitus.

Siūlė žvelgti plačiau

Bendrovės “Novena” direktorius Jonas Koryzna šiuos K.Ignatavičiaus siūlymus pavadino “mažosiomis gudrybėmis”. “Jos mažai kainuoja, bet greitai duoda naudą, - pastebėjo verslininkas. - Tačiau reikalingas ir platesnio aspekto požiūris į Senamiestį kaip miesto centro dalį”. J.Koryzna siūlė įgyvendinti urbanistinius projektus, galinčius žmonėmis “pamaitinti” senąją miesto dalį.

Kauno plėtros forumo pirmininkas Jurgis Vilemas taip pat kvietė Senamiesčio atgaivinimo idėjų ieškoti ne pačioje jo teritorijoje, kurios reikšmė viso miesto kontekste nuo Hanzos sandėlių eros yra pakitusi. “Senamiestis - šiuo metu izoliuotas užkampis. Šios miesto dalies atgaivinimo planą reikėtų rengti platesnio spindulio teritorijų kontekste. Gerai būtų, kad Nemunas taptų vandens turizmo arterija, kad atsigautų smėlėta Vilijampolės dykvietė”, - kalbėjo visuomeninis mero patarėjas J.Vilemas.

Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius svarstė, kad gyvenamųjų būstų statyba Senamiestyje savaime padidintų žmonių jame skaičių. Vicemeras Alfonsas Balutis atkreipė verslininkų dėmesį, kad Savivaldybės lėšomis šiemet bus suremontuotos penkios labiausiai apleistos Senamiesčio gatvės: Druskininkų, Smalininkų, Palangos, Kurpių, Puodžių ir paragino čia kurtis. Savivaldybės strateginio plano vedėjas Saulius Lukošius priminė, kad jau yra parengti devynių Senamiesčio pastatų investiciniai projektai, informacijos apie kuriuos pasigedo bendrovės “Pirmasis žingsnis” vadovas Algimantas Astrauskas.

Kvietė diskutuoti interneto svetainėje

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ekonomikos instituto direktorius Džiugas Dvarionas pasiūlė būdą, “kad čia išsakytos idėjos neišsisklaidytų ir įgytų apčiuopiamą pavidalą”. Reikia sukurti interneto svetainę (pavyzdžiui, pavadintą “Gyvas senamiestis”), kurioje senosios miesto dalies atgaivinimo idėjas galėtų reikšti visuomenė, verslininkai ir miesto valdžios atstovai. “Tai būtų viešoji erdvė diskusijai apie jau vykdomus ar planuojamus vykdyti projektus Senamiestyje. Čia taip pat verslininkų, visuomenės pasiūlymus galima būtų susieti su miesto strateginio plano sprendiniais”, - kalbėjo mokslininkas. Jo vadovaujama grupė atliko įvairių visuomenės sluoksnių tyrimus, konstatavusius, kad prastai apšviestose Senamiesčio gatvėse nesaugu, nėra ką veikti jaunimui, trūksta automobilių stovėjimo vietų, paminklosaugininkai verslininkams kelia per griežtus reikalavimus, nemažai pastatų, kuriems dar neatkurtos savininkų teisės.

Verslininkai, klausę apie galimas lengvatas investuojant į Kauno pilies pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms, nebuvo nudžiuginti. G.Buinevičiaus žodžiais, Lietuvos Respublikos įstatymai nesuteikia daug galimybių teikti verslininkams lengvatas. Nebent tai būtų smulkioji prekyba. Jis prisiminė siūlęs verslininkams greta Kauno pilies įkurti laikinąjį turgų, tačiau šių pradinis entuziazmas netrukus atlėgo. Verslininkai išsiaiškino, kad įvairios tarnybos laikinajam turgui keltų griežtus reikalavimus.