Buvęs Kauno apskrities vadovas irgi priklausė sovietų saugumo rezervui

Buvęs Kauno apskrities viršininkas, valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) Kauno skyriaus vadovas Valentinas Kalinauskas buvo KGB rezervistas. Sovietų saugumo rezervo karininkų sąraše buvo ir dabartinis Šiaulių apskrities viršininkas, valdančiųjų socialdemokratų Šiaulių miesto skyriaus vadovas Alvydas Šedžius.

Parlamentinė komisija, tirianti aukštų pareigūnų sąsajas su KGB, ketina išsiaiškinti visus buvusius sovietų saugumo rezervistus. Tuos, kurie buvo į tokį sąrašą įrašyti ir dabar užima svarbius valstybinius postus, ketinama paskelbti viešai.

Turėjo kapitono laipsnius

V.Kalinauskas nuo praėjusio gruodžio nebėra Kauno apskrities vadovas. Jis paliko šį postą atėjus į valdžią naujai Vyriausybei ir perėjo dirbti į privatų verslą. Tuo tarpu A.Šedžius liko Šiaulių apskrities viršininku ir prie naujos Vyriausybės.

“Kauno dienos” žiniomis, jie abu aštuntajame dešimtmetyje buvo įrašyti į KGB rezervo sąrašą, turėjo kapitono laipsnius.

Ir V.Kalinauskas, ir A.Šedžius neneigia šio fakto. Tik Šiaulių apskrities vadovas patikslino buvęs karinės kontržvalgybos karininku. “Teko kelis kartus vykti į pratybas, tačiau taip darė visi tų laikų vyrai, buvę tarybinės armijos atsargoje”, - teigė A.Šedžius “Kauno dienai”, pabrėžęs, kad niekada nebuvo gavęs kokių nors specialių užduočių iš sovietų saugumo struktūrų. “Kaip atsargos kareivis tose pratybose tik mokiausi vykdyti kontržvalgybines funkcijas karo atveju. Ne pratybų metu jokių sąsajų su jokiomis specialiosiomis struktūromis nebuvo”, - pridūrė jis.

A.Šedžius buvo išbrauktas iš rezervistų 1990-aisiais. “Matyt, tapau nereikalingas”, - nusijuokęs spėliojo jis. 1988-1990 metais A.Šedžius buvo Lietuvos komunistų partijos, paskelbusios apie savo atsiskyrimą nuo Maskvos, pirmuoju sekretoriumi.

V.Kalinauskas iš KGB rezervo sąrašo niekada nebuvo išbrauktas.

Sklando neoficialūs sąrašai

Šių abiejų asmenų sąsajos su sovietų saugumu atsidurs specialiosios Seimo tyrimo komisijos akiratyje. Ji taip pat turi atsakyti, kokie buvo užsienio reikalų ministro, socialliberalo Antano Valionio, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus ir Seimo vicepirmininko, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovo Alfredo Pekeliūno ryšiai su KGB.

Komisija iš oficialių institucijų pareikalavo sovietų saugumo rezervistų sąrašo.

Bet jau dabar kai kurių KGB rezervo karininkų sąrašai sklando Seimo kuluaruose.

“Kauno dienos” korespondentui pavyko susipažinti su KGB rezervo karininkų sąrašu, sudarytu išnagrinėjus 1990 metais sovietų saugumo struktūros turėtas rezervistų bylas. Jame - 324 pavardės. Ekspertų teigimu, tais metais Lietuvoje iš viso buvo maždaug 420 KGB rezervistų, tačiau po 1990-ųjų bemaž 100 asmens bylų buvo išvežta iš Lietuvos.

Panagrinėjus sąrašą, sunku konkrečiai pasakyti, kokie žmonės į jį įrašyti, nes jame pateikiama tik pavardė, vardas, tėvavardis, kai kuriais atvejais - gimimo metai ir miestas ar rajonas, kuriame rezervistas tuo metu gyveno.

Maždaug trečdalis visų pavardžių yra nelietuviškos, dažniausiai rusiškos.

Iš 324 pavardžių ties 35-iomis parašyta, kad gyvenamoji vieta yra Kaunas.

Į sąrašą įrašytas A.Valionis, kuris 1981 metais buvo įrašytas į KGB rezervo kapitonus. Tačiau pateikiamas prierašas, kad jis 1990 metais išbrauktas iš sąrašo, nes išvyko į užsienį. A.Valionis tuo metu buvo Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politinių mokslų fakulteto doktorantas.

Sąraše yra ir A.Pocius. Jis į rezervistus buvo įrašytas 1989 metais ir nebuvo iš jo išbrauktas. A.Pekeliūno sąraše nėra, nes 1990-aisiais Lietuvoje jau nebebuvo jo asmeninės bylos. Likęs tik bylos lydraštis.

Surašyti klausimai

Vakarykščiame parlamentinės komisijos posėdyje formuluoti paklausimai kelioms institucijoms, turinčioms informacijos apie KGB ir šios institucijos rezervą. Pirmiausia komisijos nariai tikisi gauti oficialų visų KGB rezervistų sąrašą. Sąrašo bus prašoma iš VSD, tarpžinybinės Liustracijos komisijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC). Jei paaiškėtų, kad rezervo sąraše yra ir daugiau aukštus postus užimančių pareigūnų, jie, anot S.Pabedinsko, bus paviešinti.

Visų trijų institucijų prašoma pateikti visas turimas žinias apie asmenis, kurie buvo įrašyti į KGB rezervą, taip pat asmenis, sudarinėjusius ir tvarkiusius tuos sąrašus. Tikimasi tokius žmones apklausti, bandant išaiškinti KGB rezervo statusą ir jo sudarymo principus. Analogiškos informacijos tikimasi ir iš VSD, LGGRTC bei Liustracijos komisijos.

Paklausime LGGRTC teiraujamasi, ar asmenys, įrašyti į KGB rezervo sąrašus, duodavo sutikimą raštu tokiam įrašymui, ar jie įsipareigodavo atlikti kokias nors sovietinio saugumo užduotis, už ką buvo skatinami. Komisijos nariai taip pat tikisi sužinoti, ar asmenys turėjo slėpti informaciją apie savo buvimą rezerve, ar buvo asmenų, atsisakiusių būti įrašyti į rezervą, ar atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jie tęsė savo veiklą ir kieno nurodymu veikė: pareigūnų, kurie gyveno ir dirbo Lietuvoje, ar nurodymus gaudavo iš Maskvos.

Komisija kiekvienos iš institucijų prašo pateikti savo nuomonę apie tai, koks turi būti nustatytas apsaugos mechanizmas rezervo sąrašuose esantiems asmenims. Šiuo metu įstatymas neįpareigoja KGB rezervistų kreiptis į specialią Liustracijos komisiją. Iš pastarosios pareikalauta ataskaitos, kaip iki šiol buvo vykdomas 2000 metais įsigaliojęs Liustracijos įstatymas. Be to, Komisija tikisi gauti informacijos ir apie tuos asmenis, kurie pagal šiuo metu galiojantį Liustracijos įstatymą yra įslaptinti.

Kreipsis į Rusiją informacijos

A.Valionio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija paprašyta kreiptis į užsienio valstybes, pirmiausia į Rusiją, kad šios pateiktų savo turimą informaciją apie KGB struktūrą, rezervą, jo statusą bei kita. Tikimasi ir NATO, kurios narė yra Lietuva, valstybių turimos konfidencialios, žvalgybinių struktūrų, tokių kaip Centrinė žvalgybos valdyba Jungtinėse Amerikos Valstijose, surinktos informacijos šiais klausimais. Ministerija pati turės nuspręsti, kaip ir kur kreiptis šiais klausimais.

Kai kurie komisijos nariai abejojo, ar bus gauti atsakymai į tokius paklausimus. “Nežaiskime vaikų žaidimų, dirbkime savo darbą, atsakykime į tuos klausimus, kurie užduoti. Dabar susipančiojame save, ilgiausiai lauksime, ką mums atsakys, jeigu išvis ką nors atsakys”, - piktinosi liberalcentristas Vytautas Čepas.

Tačiau kitas liberalcentristas Raimondas Šukys su kolega nesutiko: “Mes turime išnaudoti visus įmanomus informacijos šaltinius, kokie tik gali būti pasaulyje”.

Komisijos pirmininkas S.Pabedinskas su juo iš esmės sutiko, tačiau pastebėjo, kad iš Rusijos bei kitų šalių gauta informacija, jeigu tik ji bus, “nebus pirmo būtinumo”. “Bet ji padėtų išsamiau susipažinti su KGB struktūrų veikla ir išsiaiškinti, kokia reikšmė buvo teikiama rezervui”, - kalbėjo jis.

Komisija pageidauja, kad atsakymai būtų gauti kuo greičiau, nes jos išvados turi būti pateiktos iki vasario pabaigos. Tačiau S.Pabedinskas nedramatizuoja situacijos, jeigu iki to laiko nebus gauta jokios informacijos iš užsienio. “Vadovausimės tuo, ką turime”, - sakė jis.

Komisija ketina kviestis pagalbon istorikus, kurie tyrė sovietinį laikotarpį, KGB archyvus, išsiaiškino šios specialiosios tarnybos struktūrą ir rezervo statusą.

Ekspertai šokiruoti

Tuo tarpu KGB archyvus tyrinėjęs istorikas Arvydas Anušauskas pasiūlymą kreiptis į Rusiją dėl informacijos apie KGB gavimą pavadino “gana absurdišku”.

“Jeigu komisijos nariai paskaitytų Rusijos Užsienio reikalų ministerijos ir Federalinės saugumo tarnybos interneto svetaines, tai sužinotų, jog jie KGB veiklą Baltijos šalyse laiko visiškai teisėta, kai mes ją laikome nusikalstama, - agentūrai BNS sakė A.Anušauskas. Toks kreipimasis į Rusiją atrodys ne tik keistai, bet ir nesuprantamai. Net ir Rusijos akyse jis atrodys gana absurdiškai”.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata parlamentarų siūlymą pavadino “visišku absurdu”. “Vienas mūsų gyvenimo paradoksų - kuo giliau integruojamės į Vakarus, tuo dažniau atsisukame į Maskvą paprastais klausimais”, - sakė R.Lopata. Jis neabejojo, kad prašymas Maskvai įvertinti KGB rezervo veiklą pakenktų Lietuvos institucijų, pirmiausia - Seimo, autoritetui.

“Jeigu parlamentinės komisijos nariai nepasitiki atskirų istorikų vertinimu, tegu kreipiasi į kompetentingas ir autoritetingas komisijas, kurių Lietuvoje turime”, - sakė politologas, sakydamas, jog turi galvoje Prezidento Valdo Adamkaus dekretu 1998 metais įsteigtą Tarptautinę komisiją nacių ir sovietų okupacinių režimų pasekmėms įvertinti. Šioje komisijoje posėdžiauja autoritetingi ekspertai iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

“Bet jeigu jau bus prašoma Maskvos išvadų, tai tegu parlamentarai nepamiršta paprašyti, kad Rusija kartu pridėtų Omsko ir kituose archyvuose saugomas KGB agentų, sovietinio genocido ir holokausto vykdytojų bylas”, - sakė R.Lopata.

Paklaus ir pačių skandalo herojų

Komisijoje buvo ginčytasi, kaip elgtis tuo atveju, kai paklausimas siunčiamas su tyrimu susijusių asmenų vadovaujamoms institucijoms, tai yra URM ir VSD. Šešiais balsais prieš keturis nuspręsta į tokius paklausimus įrašyti sakinį, raginantį A.Valionį ir A.Pocių nusišalinti nuo informacijos surinkimo ir pateikimo komisijai, įpareigojant tai padaryti vieną savo pavaduotojų.

Tačiau A.Valionis, A.Pocius, taip pat A.Pekeliūnas turės patys atsakyti į kitus paklausimus, kuriuos komisija suformuluos kitą savaitę įvyksiančiame posėdyje. Juose bus užduoti klausimai asmeniškai šiems pareigūnams - kaip ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo įrašyti į KGB rezervą, ar žinojo apie tai, kokie buvo kontaktai su sovietų saugumu, ar gavo iš jo kokių nors užduočių, kam atskleidė šiuos savo biografijos faktus, kai buvo skiriami į aukštas pareigybes.

Tikimasi, kad jau kitą savaitę komisija pradės šių trijų pareigūnų apklausą. Pirmasis turėtų būti pakviestas A.Pekeliūnas.

Vakar komisija uždaroje posėdžio dalyje išklausė informaciją apie artimiausiu metu numatomus A.Valionio, A.Pociaus ir A.Pekeliūno vizitus į užsienį, kad šių pareigūnų pakvietimai į komisiją nesikirstų su tokiais vizitais. Komisija taip pat savo pirmininko pavaduotoju išsirinko konservatorių Rimantą Dagį.