Nukentėję užsienio piliečiai Lietuvą laiko ne banditų, bet biurokratų šalimi

Kauno vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai nusikaltėlių aukomis Kaune tapo šimtas aštuoniasdešimt vienas užsienio pilietis.

2003-iaisiais šis nemalonus skaičius buvo perkopęs du šimtus.

Kuo suomis skiriasi nuo olando

Du trečdaliai pernai Kaune nukentėjusių užsieniečių buvo apvogti: pusė iš jų konstatavo, kad kol grožėjosi miesto įžymybėmis, įsilaužta į jų automobilį, trečdalis jo neberado.

Beveik kas ketvirtas apvogtasis buvo svečias iš Vokietijos, kas dešimtas - iš Latvijos arba Lenkijos.

Tačiau buvusio Kauno tardymo valdybos bei Kriminalinės policijos vertėjo, neseniai perėjusio dirbti į Interpolo Kauno skyrių, Žydrūno Veličkos teigimu, tik vienas suomis, radęs išmuštą savo automobilio langą, grasino daugiau niekada nebekelsiąs Lietuvon kojos.

Kitas kraštutinumas - kelios šveicarės, keliavusios per Baltijos šalis išsinuomotu automobiliu. Joms Kauno ilgapirščių išmuštas automobilio langas ir po to įvykusi pažintis su Lietuvos policija bei teismais prilygo linksmai atostogų atrakcijai. Tačiau šilčiausius įspūdžius vertėjui paliko bendravimas su Kaune viešėjusiu architektu iš Olandijos. Pastarasis, radęs apvogtą savo automobilį, nekoneveikė lietuvių nesvetingumo, bet nuoširdžiai padėkojo nusikaltimo vietoje dirbusiai operatyvinei policijos bei ekspertų grupei.

Sezoninė rykštė

Ž.Veličkos pastebėjimu, nusikaltimai prieš užsieniečius primena sezonines madas. Pasak trejus metus Kauno policijoje vertėju dirbusio pašnekovo, tai - pastarųjų vasarų Kauno policijos rykštė. Pradedant 2001-aisiais, kasmet ji plaka vis smarkiau.

Prisipažindamas, kad yra geresnis kalbų žinovas negu psichologas, Ž.Velička beveik kiekvieno nukentėjusiojo, kuriam vertėjaudavo, yra klausęs, ką po to, kas nutiko, jie mano apie mūsų šalį.

Užduoti tokį klausimą buvo aktualu: dažnas apvogtasis buvo užsukęs į Lietuvą keliaudamas per visas Baltijos šalis. Tokiai kelionei būtinas nemažas bagažas, kurio svečias iš užsienio netekdavo, trumpam stabtelėjęs Lietuvoje, dažnai jau baigdamas kelionę.

Pasak Ž.Veličkos, priblokšdavo apvogtųjų kilniaširdiškumas. Dauguma jų buvo įsitikinę, kad taip galėjo atsitikti bet kur. Pavyzdžiui, vienas vokietis, neįvertinęs mūsų ilgapirščių akiplėšiškumo, buvo linkęs nelaimę sieti su savo šalies įstatymais, draudžiančiais įsirengti automobilyje šaižesnę signalizaciją. (Pirmenybė teikiama techninėms apsaugos priemonėms.)

Iš toliau geriau matyti

Kitas Ž.Veličkos pastebėjimas - dauguma apvogtų užsieniečių kreipiasi į mūsų policiją, nesitikėdami nei atgauti savo turto, nei juolab kad bus surasti jų skriaudikai. Jiems reikalingas tik vagystės faktą patvirtinantis dokumentas, pagal kurį, grįžę į tėvynę, jie su kaupu pasidengs nuostolius.

Buvo net tokių paradoksų, kad apvogtiems užsieniečiams užtekdavo lietuvių kalba parašytos pažymos.

Tokioje situacijoje jos įkaitais tapdavo ne nuo mūsų ilgapirščių nukentėję užsieniečiai, bet mūsų policija, tokių pranešimų registracija tik keldama nusikalstamumo statistiką ir pildydama visą krūvą bereikalingų popierių, jau nekalbant apie jų vertimą į gimtąją nukentėjusiojo kalbą.

Anot Ž.Veličkos, biurokratine mūsų policijos rutina stebėjosi ne vienas savotišku jos įkaitu tapęs ES šalių pilietis.

Dar vienas paradoksas: nors oficialiai deklaruojama, kad naujoji Lietuvos teisinė sistema orientuota į geriausias senosios Europos demokratijos tradicijas, daugumai europiečių, susidūrusių su biurokratine šiandieninės mūsų teisėsaugos mašina, ji kelia pasibaisėjimą.

Tačiau šūsnis popierių ir protokolų, patekus Lietuvoje į bėdą, gana ramiai toleruoja Rusijos bei kitų NVS šalių piliečiai. Nors, Ž.Veličkos pastebėjimu, pagrindinis pastaruosius nuo ES piliečių skiriantis bruožas - NVS piliečių aktyvumas tiriant nusikaltimų, kurių aukomis jie tapo, aplinkybes.

ES piliečiai daugiau linkę pasitikėti pareigūnais. Tačiau tarp jų gaji nuomonė apie prastą mūsų pareigūnų populiariausių užsienio kalbų mokėjimą: dažnas angliškai ar vokiškai kalbantis nukentėjusysis atvyksta į policiją jau su palyda, atstosiančia jam vertėjo funkcijas.

Piktinasi, jog pažeidžiamas privatumas

Išskirtinei ES šalių piliečių vidinei kultūrai Ž.Velička linkęs priskirti ir jų reakciją į dažnai prastas buitines mūsų pareigūnų darbo sąlygas. Nė vienas iš jų nėra išreiškęs jokio nepasitenkinimo dėl patalpų, kuriose jie priversti gaišti laiką, pildant visus reikalingus dokumentus, būklės. Nors kaip linkę ironizuoti patys šių patalpų šeimininkai, kad trupančios komisariato sienos visai nesugriūtų, jie šias klijuoja lipnia juosta.

Tačiau ES šalių piliečiai neslepia savo nepasitenkinimo klausimais, į kuriuos jiems privalu atsakyti, pildant nukentėjusio asmens pareiškimą-protokolą.

Beveik visiems jų nesuprantama, kodėl būtina nurodyti ir savo namų adresą, ir telefoną, ir asmens kodą, ir paso duomenis. Juk vėliau, susipažindamas su byla, šiais duomenimis gali pasinaudoti ir įtariamasis.

Kaip kontrargumentas mūsų biurokratijai ne kartą priešpastatytas panašus dokumentas, kurį tenka pildyti patekus į panašią nelaimę Didžiojoje Britanijoje. Ten popierizmo perpus mažiau: reikalinga nurodyti tik vardą, pavardę, gimimo metus ir darbovietę.

Panašiai į mūsų teisėsaugos biurokratinę mašiną reaguoja ir JAV piliečiai. Per dvejus pastaruosius metus Kaune nuo nusikaltėlių nukentėjo penki šios valstybės piliečiai.

Labiausiai Ž.Veličkai įsiminė vienas JAV pilietis, vykęs iš Latvijos per Lietuvą tranzitu ir įsivėlęs visuomeniniame transporte į muštynes su latviu. JAV pilietis buvo sulaikytas dviem paroms, kurias praleido Kauno policijos areštinėje. Sunkiausia, anot Ž.Veličkos, šiam gana aukšto intelekto užsieniečiui buvo išaiškinti, ką reiškia mūsų Baudžiamojo proceso kodekse minima “kardomosios priemonės”, apimančios suėmimą, namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, sąvoka.

Lenkai išstūmė rusus

Jeigu tikėtume statistika, pagrindinės nusikaltimų prieš Kaune viešinčius užsieniečius tendencijos pastaraisiais metais beveik nesikeičia.

Dažniausiai nusikaltėlių aukomis tampa vokiečiai, rusai arba latviai, pastaruoju metu į savo lyderių trejetą dar priėmę ir lenkus, kurie, lyginant su 2003-iaisiais, pernai Kaune skriausti keturis kartus dažniau. Statistika teigia, kad lenkai pernai iš Kauno policijos suvestinių beveik išstūmė rusus: 2004-aisiais pastarųjų tarp nukentėjusiųjų - tris kartus mažiau.

Pernai svečiai iš Rusijos kėlė Kauno policijai beveik tiek pat problemų kaip ir Medicinos ar Technologijos universitetuose studijuojantys Libano piliečiai, kurių, miesto policijos migracijos skyriaus duomenimis, daugiausia tarp užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2003-iaisiais iš skandinavų labiausiai Kaune nesisekė danams, 2004-aisiais - švedams.

Pernai Kaune pavogti trisdešimt keturi užsieniečių (daugiausia - vokiečių) automobiliai, tačiau, palyginti su 2003-iaisiais, tokių pranešimų sumažėjo perpus. Tačiau padaugėjo vagysčių iš užsieniečių automobilių bei kitokių smulkių išpuolių prieš juos.

Kaip atsvara šiems nemaloniems faktams - pernai užregistruota tris kartus mažiau pranešimų apie tiesioginę miesto svečių akistatą su nusikaltėliais: statistika teigia, kad plėšikų aukomis tapo tris kartus mažiau užsieniečių.

Keičiasi tik valstybių pavadinimai

Dar viena Ž.Veličkos užfiksuota pastarųjų metų tendencija - savotiškas perversmas teisinės pagalbos prašymų, siunčiamų iš Kauno policijos į užsienį, srityje.

2001-aisiais apie septyniasdešimt procentų jų buvo siunčiama į rusakalbes valstybes. Pastaruoju metu šis santykis sparčiai keičiasi angliškai kalbančių šalių naudai.

Tačiau tik kiekybine, bet ne turinio prasme.

Nors pasikeitė užsienio šalių adresai, daugumos minėtų prašymų esmė ta pati - suteikti pagalbą tiriant ekonominius nusikaltimus. Tik anksčiau dažniau mūsų verslininkai skųsdavosi nukentėję nuo partnerių Rusijoje bei NVS šalyse, dabar jau - nuo kolegų Europoje ar JAV.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir ana pusė dažniausiai prašo pagalbos tiriant mūsų tautiečių ekonominius nusikaltimus, padarytus pas juos.

Pastaruoju metu pagausėjo sukčiavimo, kuriuo įtariami mūsų piliečiai, atvejų užsisakant internetu prekes iš įvairių Europos ar JAV prekybos centrų arba atsiskaitant, jeigu nepadirbtomis, tai - svetimomis kreditinėmis kortelėmis.