Ši daugiametė ajerinių šeimos gėlė kilusi iš Pietų Afrikos ir Amerikos pelkių, mėgstanti pusiau pavėsį. Laukinėje gamtoje kalija - tai maždaug 80 cm aukščio visai arba iš dalies nudžiūvanti žolė su stipriu šakniastiebiu.

Žiemą ir vasarą akį traukia jos žali ilgakočiai širdies formos lapai ir standūs balti pažiedlapiai, kuriuos dauguma vadina žiedais. Kalijos žiedai iš tiesų yra labai neišvaizdūs - maži, susitelkę į gelsvą kvepiantį burbuolišką žiedyną. Kalija per porą metų išaugina apie 10 žydinčių ūglių. Žiemą jokiu būdu negalima šios gėlės perdžiovinti, nes jos žiedai liks po lapais. Gausiau žydi sausio - balandžio mėnesiais. Skintos ir pamerktos į vandenį kalijos išsilaiko 10-12 dienų. Beje, auginamos ne tik baltos, bet ir gelsvos, rusvos kalijos. Jas pavasarį galima išnešti į lauką, o rudenį grąžinti į patalpą.

Peržydėjusią kaliją du mėnesius (pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje) laikome sausai (tuo metu jos tėvynėje būna sausros). Po to gniužulas išpurtomas, persodinamas ir pradedamas pamažu laistyti. Kraunančią naujus žiedus reikia laistyti rečiau, o pražydusią - gausiau. Tręšiama nuo liepos iki pražystant.

Kambariuose auginamas kalijas reikia laikyti toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Šis augalas mėgsta rūgščią humusingą dirvą. Dauginama šakniastiebio dalimis pasibaigus ramybės periodui (liepos viduryje).

Parengė Nijolė MICHELKEVIČIENĖ