Švedijoje lytinis švietimas prasideda porą metų aiškinant žmogaus anatomijos ypatybes

Rytinė erekcija, dopingas, depiliacija. Apie visa tai vakar lytinio švietimo specialistai iš Švedijos kalbėjo Dainavos rajono mokyklų visuomenės sveikatos specialistams. Lytinio švietimo pamokos mūsų mokyklose nevyksta, tačiau švedai neabejoja, kad jų turima patirtis įrodo šio mokymo teikiamą naudą. Seminaro metu lietuviai buvo mokomi apie metodus ir taktiką bendraujant su paaugliais jiems rūpimais klausimais lytinio brendimo metu.

Pagrindas - anatomijos žinios

“Svarbiausia yra pažinti savo kūną, žinoti jo anatomiją. Kiekvieno paauglio galvoje sukasi mintis, ar normali yra vienokia ar kitokia organizmo reakcija, ar normalu taip atrodyti? Vaikinai po sporto naudojasi bendrais dušais ir bando savo kūną palyginti su kitų. Svarbu, kad jie suprastų, jog tie pastebimi skirtumai yra normalūs”, - kalbėjo Kristeris Magnfaltas.

Pasak jo, nemažai vaikinų, norėdami atrodyti gražūs ir stiprūs, vartoja anabolinius steroidus, tačiau nesusimąsto apie jų įtaką organizmui. Dėl jų lėtėja spermijų, vyriško hormono testosterono gamyba. Taip galima tapti nevaisingam ir lytiškai nepajėgiam”, - aiškino švedas.

Pasak jo, nemažai paauglių kamuoja klausimas, kodėl jiems rytais būna erekcija, tačiau tais atvejais, kai reikėtų, jos nebūna. Visa tai galima sužinoti per anatomijos pamokas.

Plaukelių funkcija

K.Magnfalto kolegė Kristina H. Kenberga priminė apie lytinių organų depiliacijos galimą žalą. “Nemanykit, kad tie plaukeliai yra nereikalingi. Jie atlieka savo funkciją - saugo nuo išorės poveikio. Nešiojame aptemtus džinsus, dažniausiai dėvime ne medvilninį apatinį trikotažą. Drabužiai, trindamiesi į ataugančius plaukelius, gali sužaloti odą, ir taip padidėja tikimybė užsikrėsti infekcija. Svarbu, kad, depiliuotis ar ne, nuspręstų pats jaunuolis, o ne jo partneris ar kas nors”, - sakė K.H.Kenberga.

Pasak jos, pirmųjų lytinių santykių metu kraujuoja apie 30-40 procentų moterų. Tai būtina žinoti tam, kad būtų išvengta nesusipratimų ir partneriai žinotų, ko tikėtis.

Švedijos Ostergotlando apskrities tarybos Apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų padalinio Visuomenės sveikatos komandos narys Andersas Ehingeris sakė, kad Švedijoje lytinio švietimo pamokos mokyklose yra privalomos beveik 40 metų. Jos vyksta nuo 8 klasės (14 metų amžiaus). Per mokslo metus vaikai išklauso 10 valandų kursą. Užsiėmimų metu vyksta ir diskusijos.

Porą metų paaugliai mokomi anatomijos. Apie kontracepciją ir lytiškai plintančias ligas aiškinama vyresniesiems, maždaug nuo 17 metų. Užsiėmimų jiems vyksta jau daugiau. Jie trunka 15 valandų per mokslo metus.

“Švedai tėvai tam neprieštarauja. Toks, kaip ir matematikos, kalbos mokymas, yra savaime suprantamas ir reikalingas”, - sakė A.Ehingeris. Tačiau su imigrantais iš musulmoniškų kraštų kyla problemų.

Mokytojai gėdijosi

A.Ehingerio teigimu, Švedijos mokytojams prireikė 15 metų, kol jie apie lytinį ugdymą ėmė kalbėti atviriau, taip, kaip ir reikėtų. Visa tai pasikeitė atėjus naujai mokytojų kartai. Paklaustas apie tokio mokymo naudą, A.Ehingeris pateikė skaičius. Švedijoje užsikrėtusiųjų ŽIV/sergančiųjų AIDS yra 7 tūkstančiai žmonių, o Prancūzijoje, kur tokios pamokos nevyksta, jų yra 140 tūkstančių.

“Vienoje pamokoje ir man teko dalyvauti. Mokiniai ir pakikena, ir klausinėja, ir savo įspūdžius pasakoja. Viskas vyksta smagiai”, - sakė Dainavos poliklinikos direktorius Giedrius Andziukevičius. Būtent ši įstaiga ir organizavo seminarą.

“Švietimo specialistai tuo nesirūpina. Tą darbą perėmėme mes, medikai. Kažkam juk turi rūpėti lytinis švietimas”, - kalbėjo G.Andziukevičius. Pasak jo, nors mūsų šalies mokyklose tokios pamokos dar neįteisintos, tačiau visuomenę šviesti būtina. O pradėjo nuo mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų. Pas juos paaugliai galėtų gauti profesionalių patarimų ar būtų nuraminti, kad jų kūno pokyčiai yra visiškai normalūs ir nereikėtų jų gėdintis.

G.Andziukevičiaus nuomone, mūsų specialistams trūksta ir žinių, ir drąsos. Tačiau visa tai - pataisoma.

Sužinos ir patys

Mokslininkų teigimu, nėra įrodymų, kad lengvai prieinama kontracepcija skatina paauglius anksti pradėti lytinius santykius. Tyrimų duomenimis, paaugliai, kuriuos gydytojai konsultuoja kontracepcijos klausimais, jau yra seksualiai aktyvūs mažiausiai 6-24 mėnesius, ir tai nepadidina lytinių santykių dažnumo arba partnerių skaičiaus.

Sumanymo surengti tokį seminarą autorė, Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Daiva Špiliauskienė, teigė, kad 50 procentų mergaičių paauglių, nenaudojančių kontracepcijos, mano, kad pastoti neįmanoma.

Praktika liudija kitaip: apie 40 procentų paauglių, nenaudojančių kontracepcijos, gali pastoti per pirmus 6 mėnesius nuo lytinių santykių pradžios. Du trečdaliai paauglių dėl nesaugaus sekso pastoja per dvejus metus.

Tyrimų duomenimis, paaugliai iš šeimų, kuriose atvirai kalbama apie seksą, lytinį gyvenimą pradeda vyresni ir dažniau vartoja apsisaugojimo priemones.

“Vaikai sužinos apie seksą nepriklausomai nuo to, ar jūs norite to, ar nenorite. Seksas yra visur aplink mus - žurnaluose, laikraščiuose, skelbimuose, televizijos muilo operose. Vaikai ir jaunuoliai taip pat sužino apie seksą vieni iš kitų - ir tai, kas jiems papasakojama kieme, yra ne visada tikslu arba ne tai, ką tėvai norėtų, kad jie išgirstų. Dėl visos šios painios informacijos jaunuoliai gali atsidurti situacijose, su kuriomis nesusitvarkys. Visiems jaunuoliams reikia informacijos apie seksą, nėštumą, seksualiniu keliu plintančias infekcijas, ŽIV/AIDS ir kontracepciją tam, kad jie galėtų teisingai pasirinkti, kaip elgtis”, - sakė D.Špiliauskienė.