Vienam įtariamųjų SAPARD lėšų grobstymo byloje skirta psichiatrinė ekspertizė

Kauno apygardos teismui nepavyksta imtis skandalingosios “Šilų paukštyno” bylos, iškeltos po to, kai į viešumą iškilo vieni pirmųjų SAPARD lėšų grobstymo faktai. Vakar teismas bylos nagrinėjimą atidėjo dar keturiems mėnesiams, nes vienam iš septynių teisiamųjų numatyta atlikti psichiatrinę ekspertizę.

Pateikė fiktyvius dokumentus

Stambaus masto finansinė afera buvo išaiškinta praėjusių metų viduryje, kai Jonavos rajono Praulių kaime vietoj klestinčio ir SAPARD paramą užsitikrinusio “Šilų paukštyno” rastos tik apleistos fermos. Sukčiai jau buvo spėję pasisavinti 198,82 tūkst. litų ES ir šalies biudžeto lėšų.

Tyrimą pradėję Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnai pirmiausia įvardijo du pagrindinius įtariamuosius - 41 metų Andrių Pakštaitį ir 27 metų Žilviną Burinską. Šie asmenys parengė bei pasirašė fiktyvius dokumentus ir kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, siekdami gauti ES lėšas.

UAB “Šilų paukštynas” direktoriumi prisistatęs Ž.Burinskas pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai būtinus dokumentus paramai gauti. Kaip vėliau paaiškėjo, prašymas buvo paremtas suklastotais fiktyvių įmonių dokumentais. Aferistai sugebėjo pasirūpinti gana profesionaliai parengtu verslo planu. Nė vienas iš dokumentų nesukėlė jokių abejonių ES paramą skirstantiems valdininkams, nors realiai “Šilų paukštynas” nevykdė jokios veiklos.

Planas lėšoms pasisavinti

Pareigūnai išsiaiškino, jog į SAPARD lėšas nusitaikė gerai organizuota septynių asmenų grupė, kuriai vadovavo A.Pakštaitis. Teisėsaugininkams iškėlus bylą, jis, jau kartą teistas, nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, tačiau netrukus buvo sulaikytas.

Bylos duomenimis, A.Pakštaitis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, suplanavo nusikalstamą veiklą, subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, pats vykdė nusikalstamos veiklos užduotis. Kartu su Ž.Burinsku jis įsteigė kelias įmones, apgaulingai tvarkė jų apskaitą, klastojo dokumentus, siekdamas nuslėpti neteisėtą veiklą.

2002 metų gegužę jiedu įsigijo “Šilų paukštyną” ir įregistravo Ž.Burinsko vardu. Vėliau prie jų prisijungė kiti organizuotos grupės nariai - Artūras Paliokas, Svajūnas Prišmantas, Mantas Dyburys, Simonas Rėksnys, Egidijus Vitkus.

A.Paliokas ir S.Prišmantas, A.Pakštaičio pavedimu, Vilniuje įgijo bendrovę “Šuga”, kuriai sutiko fiktyviai vadovauti E.Vitkus, tapęs įmonės direktoriumi ir pagrindiniu akcininku. Vėliau minėti asmenys parengė dokumentus, esą ūkyje jau atlikti darbai SAPARD paramai gauti.

Už fiktyvius statybos bei remonto darbus į UAB “Šuga” sąskaitą buvo pervesti pinigai, kurie vėliau sugrąžinti A.Pakštaičiui. Siekdami pasisavinti ES lėšas, įtariamieji klastojo dar kelių įstaigų dokumentus už neva suteiktas paslaugas.

Visi šie veiksmai buvo vykdomi siekiant suklaidinti ES paramą skirsčiusios Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojus, kurie palaimino “Šilų paukštyno” projektą.

Kreipsis į psichiatrus

2002 metų pabaigoje tuometinis Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Evaldas Čijauskas pasirašė sutartį su “Šilų paukštyno” direktoriumi Ž.Burinsku. Pagal ją, į minėtos bendrovės sąskaitą buvo pervesta 149 tūkst. 118 litų Europos Sąjungos ir 49 tūkst. 706 litai mūsų šalies biudžeto lėšų. Šie pinigai neva turėjo būti skirti statybos bei renovavimo darbams paukštyne.

Tikėtina, kad nusikaltėliai nebūtų apsiriboję vien pirmąja paskirtos paramos dalimi. Pagal sutartį dar už 740 tūkst. litų paukštyne turėjo būti pastatyti modernūs įrenginiai.

Po šių skandalingų ir nusikalstamų SAPARD lėšų švaistymo faktų įtarimai krito ir ant Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų. Paaiškėjus, jog agentūra aplaidžiai vykdo jai pavestas funkcijas, iš posto buvo priverstas pasitraukti tuometinis vadovas Evaldas Čijauskas.

Gali būti, jog prieš teismą teks stoti ir keliems Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojams, kurie įtariami neatlikę tarnybinių pareigų, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jau prieš pusmetį bylos medžiagą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui, tačiau iki šiol teismui nepavyko apklausti kaltinamųjų. Jau du kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl teisiamųjų ligų. Be to, teismas nutarė skirti papildomą psichiatrinę ekspertizę S.Rėksniui.

Byloje esama duomenų, jog jis ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėse, tad kilo klausimas, ar jis gali būti pakaltinamas.

Tikimasi, jog iki vasario, kai numatyta tęsti bylos nagrinėjimą, bus gautos Utenos psichiatrijos ligoninės specialistų išvados.