Bučinys - susidomėjimo ir geismo išraiška


2002-12-02
Bučinys - susidomėjimo ir geismo išraiška

“Draugauju su vaikinu. Jis man labai patinka, turbūt esu jį įsimylėjusi. Tačiau, kai jis nori mane pabučiuoti, vis nusisuku, tarsi staiga susidomėjusi kuo nors kitu. Nemoku bučiuotis, niekada to nedariau. Bijau, kad jis pasijuoks iš mano nemokšiškumo”, - sako mergaitė, nedrįstanti apie tai pasikalbėti su draugėmis. Jos gali pasijuokti, kokia ji senamadiška. Mamai, labai griežtai ją auklėjusiai, pasirodytų atvirkščiai, ji gal net uždraustų susitikinėti su tuo vaikinu, įžvelgtų tūkstančius pavojų “savo vaikeliui”.

Mieloji, nenuogąstauk. Kiekviena pradžia sunki. Nebijok “susikompromituoti”. Pirmasis bučinys nutūps ant tavo lūpų savaime, kai jūsų veidai nejučia priartės vienas prie kito. Tu tik vos paliesi jo lūpas, vaikinas iškart sureaguos ir pabučiuos tave taip pat švelniai.

Kai pirmojo bučinio slenkstis bus peržengtas, varžymasis dings, tarsi jo nė nebuvę. Tik atsimink: nereikia jokios “technikos”, jokių “metodikų”. Pasakojimai apie “klasiškai” besibučiuojančius - kvailystės! Nes to nereikia “mokėti”, reikia jausti mylimo žmogaus artumą, parodyti jam savo jausmus ir gauti atsaką.

Lūpų oda yra septynis kartus plonesnė už delno odą. Joje yra daugybė nervų šaknelių, ir todėl ji tokia jautri prisilietimams.

Nepatyrusioms - keletas patarimų, ko nereikėtų daryti bučiuojantis: žvalgytis į šalis, laikyti burnoje kramtomąją gumą, didžiuotis savąja bučiavimosi “technika”, nes apsimestinis aistringumas iškart bus iššifruotas. Nepatartina ir kasytis paausį ar dar ką nors, kramtyti partnerį iki kraujo, prieš bučinį valgyti mišrainę su česnakais.

Nedora užspausti partnerio nosį taip, kad jis imtų dusti, versti jį labai intymiai bučiuotis, kai jis to visai nenori.

Nedera atsitraukti nuo jo, įremiant į krūtinę alkūnes, baigti bučinį anksčiau ir įsistebeilyti į partnerį abejingu arba veriančiu žvilgsniu.