Beveik prieš 10 metų į Botanikos sodo Oranžerijos gruntą buvo pasodinta 10 metų vazone auginta agava. Dvidešimtais savo gyvenimo metais ji pražydo. Tai unikalus reiškinys, nes agava žydi tik vieną kartą. Ji neteisingai vadinama šimtamečiu augalu, nes savo tėvynėje žydi 8-12 augimo metais, kitais duomenimis, - 10-20 metais. Po žydėjimo antžeminė agavos dalis per metus žūva, o po to vėl atauga iš šakniastiebių. Kambariuose, oranžerijose, žiemos soduose žydi, sulaukusi 20-30 metų.

Peržydėjusi agava subrandina juodas plokščias sėklas, o žiedkočio pažastyse susiformuoja maži augalėliai, kurie įsišaknija, nukritę į žemę.

Namuose agava klestės, jei ją auginsime kuo didesniame vazone. Šis augalas mėgsta šiltas saulėtas pietines palanges. Prasidėjus vasarai (po šalnų), šį augalą reiktų išnešti laukan, o rudenį, prieš šalnas, parsinešti į kambarį, saikingai laistyti ir tręšti.

J.Varkulevičienė primena, kad žiema agavoms - ramybės periodas. Tuomet jas reikia laikyti šviesioje vėsioje (6-8 laipsniai šilumos) patalpoje, laistyti labai retai, mažai. Jei namuose yra centrinis šildymas, laistyti tiek, kad žemė nebūtų labai sausa, nes lapai pradės raukšlėtis.

Agavos dauginamos sėklomis ir atžalomis, kurios atskiriamos nuo senojo augalo. Tinkamiausias dirvožemis - velėninės, lapinės žemės ir smėlio mišinys (1:1:0,5).

Medaus vanduo. Taip actekai vadino agavos lapų saldžias sultis, kurios ir dabar renkamos šio augalo plantacijose. Saldžiosios sultys renkamos, neduodant agavai žydėti - išpjaunamas lapų skrotelės viduryje pasirodęs jaunas pumpuras, ir saldžiosios sultys pradeda rinktis į susidariusią duobutę. Sultys sunkiasi, kol lapai nuvysta - 8-10 mėnesių. Iš vienos agavos gaunama iki 1000 litrų sulčių, kurias rauginant gaunamas svaiginantis gėrimas “pulkė”.