Žvejų žiniasklaidos klestėjimas ir skurdas

Dar niekada Lietuvos žiniasklaidoje nebuvo tiek skirta vietos žvejams.

Kalbantys apie žvejybą žmonės yra melagiai, nes apklausose įvardijama, kad Lietuvoje yra per vieną milijoną žvejų. Save žvejais vadina net ir tie, kas per metus vos vieną kitą kartą ištrūksta į gamtą lyg ir pažvejoti, bet iš tiesų paūžti. Geriausiu atveju Lietuvoje yra kokie 300-400 tūkstančių tikrų žvejų. Dėl mėgėjiškos žvejybos susiformavo tam tikra verslo struktūra. Praktikuojantiems žvejams bei jiems prijaučiančiai auditorijai skirta ir žiniasklaida.

Žūklė televizijoje ir radijuje nepopuliari

Žvejams mėgėjams patrauklių laidų atsiranda televizijose.

Populiariausia, pasak pačių žvejų, yra per “Balticum“ televiziją rodoma pusvalandinė savaitinė laida “Vienam gale kablys“.

Kas antrą savaitę per “5 kanalą” visai Lietuvai retransliuojama Alytaus vietinės televizijos laida „Vienam gale kablys“. Taip pat šiame kanale rodoma laida “Žvejo Biblija”.

Iš žydrųjų ekranų jau prapuolė laida “Kibkit, žuvelės”. Tyrimais nustatyta, kad žvejams skirtas laidas vidutiniškai žiūri 19,1 tūkstančio žiūrovų. Tai nėra daug, todėl žvejams skirtos laidos nesugeba prasimušti į pagrindines šalies televizijas. LTV, LNK ir TV3 pasitenkina tik atskirais ir retais siužetais žinių laidose, dažniausiai tik tuomet, kai tai susiję su verslinės žvejybos sunkumais.

Nepopuliari žvejybos tema ir radijo laidose. Per Lietuvos radijo pirmąją programą penktadieniais pusę keturių ir pusę šešių rytą galime išgirsti jau kelis dešimtmečius gyvuojančią laidelę “Gamta – visų namai”. Joje yra skirsnis medžiotojams ir žvejams. Klaipėdos regione 2005 m. pradžioje šeštadieniais iš ryto per vieną komercinę radijo stotį buvo transliuojama programa “Žvejo savaitgalis”. Šiuo metu jos autoriai lyg ir išsisėmė - programos nebesigirdi. Nors žvejiška tema visiškai tinka radijo laidoms. Galima ir vieną kitą žvejišką istoriją paporinti. Kas supras - tiesa tai ar melas, žvejai juk nuo seno melagiais vadinami.

Internete jaučiamas žvejų pasyvumas

Galima teigti, kad Lietuvoje jau turime išplėtotą internetinę žvejų žiniasklaidą. Iš viso suskaičiavau 14 įvairių žvejų tinklalapių lietuvių kalba. Kaimynai latviai turi tik šešis žvejams skirtus tinklalapius.

Internetinių žvejybos puslapių kokybė nėra labai gera, tačiau turi ir savų privalumų.

Man įdomiausios pasirodė šios žvejų svetainės - ausis.gf.vu.lt/fag/žukle; zvejokliai.lt, zukle.lt (tarp kitko, ruošiama Klaipėdoje); zvejotakas.lt; žvejys.net; žvejams.lt. Išsamiausiose žvejų svetainėse www.zvejokliai.lt ir www.zukle.lt rasite bemaž visų Lietuvos žvejams skirtų svetainių adresus ir nuorodas į kaimyninės Latvijos analogiškus puslapius.

Yra ir specializuotų internetinės žiniasklaidos tinklalapių. Pavyzdžiui, Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos tinklalapis - http://www.lszkl.net., kur yra atskirų puslapių muselininkams, karpininkams.

Internete veikia netgi žvejų pokalbių svetainės: www. banga.lt; www. konferencijos.lt. Tačiau diskusijų klubai merdi, nes stokoja temų iniciatorių, neaktyviai dalyvauja ir žvejai.

Žodis žvejams – iš Kauno ir Klaipėdos

Įvairių laikraščių lavinoje gamtos mėgėjų ir žvejų dėmesio vertas laikraštis “Tėviškės gamta”. Jame skelbiami kitur pamirštami šviečiamojo pobūdžio straipsniai apie saikingą žuvų išteklių naudojimą ir jų atkūrimą, gamtosauginės kultūros ugdymą.

Teigiamai vertinu “Klaipėdos” laikraščio penktadienio priedą “Jūra” ir jo puslapį žvejams. “Jūra” - pagrindinis Lietuvos laikraščių priedas, kur nuolat spausdinami straipsniai apie Lietuvos pajūrio reikalus, ne tik mėgėjiškos, pramoginės, bet ir verslinės žvejybos rūpesčiai, naujovės, laimėjimai.

Šalies žiniasklaidoje taip pat retkarčiais pasirodo žvejybai skirtų straipsnių, yra verstinių straipsnių iš užsienio leidinių. Išskirčiau „Lietuvos ryto“ priedą „Hobis“, kur būna pramoginio pobūdžio rašinių apie žūklę, išskirtinius laimikius, žvejų keliones pažvejoti į kitas šalis.

Atskirą žvejų spaudos grupę sudaro žurnalai, kurie tapo tarsi mėgėjiškos žvejiškos literatūros perlais. Šiuo metu spaudos kioskuose galima įsigyti žurnalus „Žvejys ir žuvis“ (įkurtas 1998 metais), „Žūklė“ (2003 metais), „Meškeriotojas“ (1999 metais), „Medžiotojas ir meškeriotojas“ (1995 metais). Beveik visi lietuviški žūklei skirti žurnalai leidžiami ir redaguojami Kaune.

Žurnaluose yra daug vaizdingų užsakytų straipsnių. Visuose žurnaluose pasigendu rimtų diskusinių rašinių apie blogybes žvejyboje, žuvivaisos įmonėse, žuvų tyrimo įstaigose. Trūksta nūdienos žvejų mėgėjų aktualijas atspindinčių, taip pat mokslo populiarinimo darbų, bendros žvejo etikos kultūros puoselėjimo, gražių gamtos apsaugos pavyzdžių iš Lietuvos ir užsienio pristatymo.

Žvejams naudingas eksperimentas

Turime jau ir lietuvių autorių parašytų knygų apie žūklę.

Leidykla “Alma littera” eksperimento tvarka išleido mėgėjiškos žūklės Lietuvos vandenyse knygelių seriją: “Šiuolaikinė žūklė”; “Mėgėjiška žūklė: teorija ir praktika”; “Žūklė dugnine meškere”, “Jūrinė žūklė”; “Kur žūklauti?”.

Neseniai pasirodė kelios verstos iliustruotos knygos: “Žvejo pradžiamokslis”, “Jauno žvejo vadovas”, “Žūklės enciklopedija”. Jose daug naujų žvejybos terminų, lietuvių kalbos naujadarų, kartais ne pro šalį po ranka turėti žvejybos terminų žodyną.

Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai krito biologinių tekstų redagavimo ir ruošimo kultūra. Prie knygų teksto mažai dirba redaktorių - biologijos mokslo specialistų: knygose dažnai prasprūsta ne tik kalbos, bet ir žinių klaidų.

1939 metais buvo išleista tik viena žvejams skirta knyga - V.Goštauto “Meškeriojimo sportas”. Sovietmečiu nežinia dėl kokių priežasčių išleistos vos trys knygos žvejams.

Šiandien žvejams skirtų leidinių kiekis lyg ir liudija apie klestėjimą. Jis pranoksta kaimyninių šalių analogiškus informacijos priemonių tinklus.