Beveik kiekviename Odesos pristatyme nurodoma, kad šiuolaikinio dizaino ir techninių galimybių jūrų keleivių stotis prilygsta analogiškiems kompleksams, esantiems Europoje ir stambiausiuose pasaulio miestuose.

Sužlugęs keleivinis laivynas

Savitu humoru garsėjantiems Odesos gyventojams pasigyrimas yra viena vertybių. Atrodytų niekuo neišsiskiriantys objektai odesiečių pasakojimuose gali virsti pačiais geriausiais.

Tas pats ir su jūrų keleivių stotimi. Tarybiniais laikais statyta ji kažkada intensyviai buvo naudojama pagal paskirtį. Odesa garsėjo kaip keleivinis uostas, iš kurio driekėsi maršrutai ne tik į aplinkinius uostus, kaip Simferopolis, Jalta, Sočis, Feodosija, bet ir į užsienio šalis.

Dabar neliko ne tik maršrutų, bet seniai sužlugo ir kelias dešimtis keleivinių laivų turėjusi Odesos keleivinės laivybos kompanija.

Dabar iš Odesos driekiasi vienintelis keleivinių laivų maršrutas – į Stambulą. Ir tas pats ne itin palankiai vertinamas. Odesiečiai juokauja, kad plaukioja ne ką geresnis laivas nei rusų „Bulgaria“, kuris nuskendo Volgos upėje.

Odesos jūrų keleivių stotis įkurta nuostabioje vietoje. Tai tarsi vartai iš jūros į Odesą. Nuo keleivinės stoties Potiomkino laiptais patenkama į centrinę Odesos Deribasovskajos pėsčiųjų gatvę. Įėjimą saugo pirmojo Odesos miesto viršininko hercogo Rišeljė paminklas. Jis vaizduojamas tarsi graikų dievas.

Ilgas kruizinis sezonas

Odesos šlovę menanti jūrų keleivių stotis nestovi tuščia. Vaikštinėjant po šešių aukštų stotį su apžvalgos aikštele, gali pamatyti ne tik pietiečius, bet ir iš šiaurės kraštų atvykusius turistus. Į Odesą užsuka netgi suomių operatorių kruiziniai laivai. Jie po Viduržemio jūros uostus dažniausiai plukdo savo šalies turistus, tačiau paįvairinimui pasirenka ir Juodosios jūros regioną.

Šiais metais Odesos uoste kruiziniai laivai lankėsi 78 kartus. Jam nusileido net Jalta, kur vidutiniškai per sezoną lankosi apie 60 kruizinių laivų. Odesai negali prilygti nei didžiausias Juodosios jūros regione Rumunijos Konstancos uostas (30 kruizinių laivų), nei Rusijos Sočis (šiemet 22 kruiziniai laivai) nei Sevastopolis (šiemet 11 kruizinių laivų).

Kruizinės laivybos sezonas Odesoje yra 3–4 mėnesiais ilgesnis nei, tarkime, Klaipėdoje. Pirmieji kruiziniai laivai į Odesą užsuka jau kovo pabaigoje, o sezonas baigiasi lapkričio pradžioje.

Dauguma į Odesą užsukančių kruizinių laivų yra vidutiniai – iki 200 metrų ilgio. Kelis kartus lankėsi ir didelis 292,5 m ilgio „Costa Cruises“ laivas „Costa Atlantica“.

Nors dauguma į Odesą plaukiančių laivų yra su pigių šalių vėliavomis, tačiau pagal kruizinės laivybos kompanijų pavadinimus galima spręsti, kad į Odesą atplukdomi ne tik Suomijos, bet ir Vokietijos, Olandijos, Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, JAV turistai.

Yra ir pasaulyje žinomų kruizinių linijų – tokių, kaip „MSC Cruises“, „Costa Cruises“, „Aida Cruises“, „Cunard Line“, „P&O Cruises“, „Phoenix Reisen Gmbh“, „Voyages of Discovery“, „Holland America Line“, „Hansa Kreuzfahrten“ laivų. Tačiau atplaukia ir mažiau žinomų Viduržemio jūros kruizinės laivybos kompanijų laivai.

Išpūsti keleivių skaičiai

Oficialiai Odesos uostas skelbia, kad yra didžiausias Juodosios jūros keleivinis terminalas ir per metus priima apie 4 mln. keleivių. Tuo galima suabejoti. Jei būtų toks keleivių skaičius, kiekvienas kruizinis laivas turėtų atplukdyti maždaug po 51 tūkst. keleivių. Joks kruizinis laivas pasaulyje tiek keleivių negali priimti. Juo labiau, kad į Odesą atplaukia dalis kruizinių laivų, kurie nesiekia 100 metrų ilgio ir gali plukdyti vos kelis šimtus turistų.

Tikriausiai yra taip, kad Odesos jūrų keleivių uostas gali priimti per metus iki 4 mln. keleivių. Tačiau galimybės, kaip būdinga Odesai, kartais priimamos už realybę.

Galimybės iš tiesų yra didelės. Vienu metu prie jūrų keleivių komplekso, kurių bendras krantinių ilgis yra 1370 metrų, gali stovėti net penki motorlaiviai. Žvilgtelėjus į šiemet atplaukusių kruizinių laivų sąrašą galima pastebėti, kad tik vieną kartą – liepos 15-ąją stovėjo keturi kruiziniai laivai. Rugsėjį buvo viena diena, kai stovėjo trys laivai.

Jei neapvogė, nesilankei

Šalia Odesos keleivių terminalo yra pastatytas šiuolaikinis viešbutis „Odesa“. Tai vienas brangiausių viešbučių šiame mieste ir, kaip teigia odesiečiai, dažnai būna pustuštis. Šiame viešbutyje nėra kam gyventi, nes keleiviniai laivai į Odesą beveik neplaukioja. Kruiziniai laivai į Odesą atplaukia 7 ar 8 val., o išplaukia 18, 19, kartais 23 val.

Tik graikų linijos „Variety Cruises“ laivas būna 2–3 paras. Tai yra specifinis 45 metrų ilgio laivas, kuris plukdo nedidelį skaičių Odesos išskirtinumą norinčių pajusti žmonių.

Realiai po 2–3 dienų Odesoje ir nėra ką veikti. Nebent tektų aiškintis milicijoje, nes, kaip skelbia humoro mėgėjai, jei buvai Odesoje ir tavęs neapvogė, vadinasi, nematei tikrosios Odesos.

Tikroji Odesa yra savita – šalia prabangos, naujo stiliaus pastatų, galima pamatyti ištisus benamių kvartalus.

Ypač savitas yra vieno didžiausių Europoje turgaus, kuris vadinamas Privozu, rajonas. Į jį daržovių, vaisių, mėsos, žuvų produktų prekeiviai atveža ne tik iš Ukrainos, bet ir aplinkinių šalių – Moldovos, Rumunijos. „Privoze“ tarp dėžių žmonės ir miega, kol per savaitę, kitą parduoda užaugintą produkciją. Kainos „Privoze“ nesikandžioja, bet tragedijų dėl dingusių piniginių apstu. Tarp odesiečių yra ne tik gerų humoristų, šį išskirtinį miestą mylinčių ir jo istorija besidominčių žmonių, bet ir profesionalių kišenvagių. Teko matyti atvejį, kaip turgaus pakraštyje verkė apvogta kukurūzų burbuoles pardavinėjusi prekeivė, o šalia esančios kolegės jai davė grivinų.