Sprandinės – tik kvapas

Anądien Vida, sužinojusi apie vienoje parduotuvėje vyksiančią akciją, kai kiaulienos sprandinės kilogramas bus parduodamas už 11 litų 99 centus, iš anksto rijo seiles, įsivaizduodama, kaip bus skanu.

Akcijos dieną moteris iš karto negalėjo nubėgti į parduotuvę, nes svarbesnis buvo darbas. Tačiau koks ten darbas, kai prieš akis matai sprandinę, kurios kilogramas ne akcijos dienomis buvo įvertintas kone po 19 litų – 18,99 lito.

Sulaukusi pietų pertraukos, 11 val., "Kokteilio" skaitytoja lyg ant sparnų nuskriejo į parduotuvę. Vidą net šaltas prakaitas išpylė, kai sužinojo, jog sprandinės nebėra – tik kvapas.

Ji puolė teisybės ieškoti pas vedėją, paskaitą apie žmonių mulkinimą skaityti.

"Ne pasiteisinimas tai, kad buvote informavę, jog produkcijos kiekis – ribotas, – kalė į vedėjos galvą pirkėja. – Jei jau skelbiate akciją, tai pasirūpinkite, kad žmonės nenusiviltų."

Pasitaiko: nors pavasaris, tačiau kai kur dar žmonių laukia ledas.

Alternatyva sprandinei

Norėdamas padėti Vidai ir kitiems klaipėdiečiams, kurie negavo akcijinės sprandinės, "Kokteilis" siūlo pasigaminti pigesnį ir skanesnį patiekalą – grikių košės paplotėlių.

Išsiversite be tos sprandinės, reikia tik: 250 g grikių, vieno–dviejų kiaušinių ir dar vieno kiaušinio baltymo, dviejų svogūnų, dviejų šaukštų riebalų, 250 g varškės sūrio, poros šaukštų džiūvėsėlių, dviejų stiklinių mėsos sultinio, žiupsnelio druskos, pipirų, riebalų kepimui.

Išvirkite grikių košę. Supjaustytus svogūnus pakepinkite, sumaišykite su koše, maltu sūriu, kiaušiniais, riebalais, prieskoniais. Padarę nedidelius paplotėlius, pavoliokite juos džiūvėsėliuose, apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai pagels. Tada keletą minučių patroškinkite sultinyje ant mažos ugnies. Grikių paplotėlius valgykite su žalių daržovių salotomis arba aštriu pomidorų padažu.

Naujo tyrimo rezultatai

Neseniai Lietuvos mokslininkai tyrė, ką sako Lietuvos gyventojai, užmynę ant grėblio. Tyrimo metu paaiškėjo, kad visi Lietuvos gyventojai yra rusai.

Linksmieji tirščiai

Pirmadienio rytas. Anupras ir Juzefa, nugyvenę daugybę metų, ką tik atsibudę pusryčiauja. Susimąsčiusi Juzefa žiūri į vyrą ir klausia:
– Klausyk, Anuprai, tu vis dar mane myli?
– Nesuprantu, Juzefa, negi tau būtina kiekvieną rytą sugadinti nuotaiką?