Santuoka – dalykas rimtas, bent jau daugelis vyrų taip sako. Ir teisingai daro, bet ar rimtai apie tai pagalvoja, įvertina pasekmes, atsižvelgia į galimybes?

Jeigu jūs dar nevedęs, pamąstykite ar esate tikrai pasiruošęs santuokai: įvertinkite visus „už“ ir „prieš“. Kaip sakė Sokratas, „gausi gerą žmoną – tapsi išimtimi, o jei blogą – tapsi filosofu“.

Pinigai…

Kai vyras gyvena vienas, pinigų dažniausiai užtenka ir maistui ir pramogoms. Nepriklausoma mergina, kuri dirba, taip pat gali visiškai save išlaikyti. Pagal sudėjimo dėsnį, sukūrus santuoką pajamos turi būti pliusuojamos ir šeimai pinigų turi pilnai užtekti, tačiau paprasta aritmetika šeimos finanuose bus neefektyvi… Šeimą galima drąsiai vadinti matematiniu fenomenu. Šeimai praktiškai nepritaikysi jokios tikimybių teorijos.

Pinigų neužtenka net jam, tad ji iškart priekaištauja, tad pinigų trūkumą jaučia jau abu. Pasitaiko moterų, kurioms maža to, kad visi vyrai eitų dėl jų iš proto, joms reikia, kad visi vyrai dėl jų liktų be pinigų. Pasitaiko ir vyrų, kurie tikisi susitaupyti išlaikomi žmonų. Tačiau finansinis “žlugimas” dažniausiai užklumpa gimus vaikui, kai laimingi motina ir tėvas suvokia, kad ir šis džiaugsmas kainuoja labai daug.

 Dažniausiai nėštumo periodas, gimdymas, o taipogi 3-5 metų laikotarpio (po vaiko gimimo) finansavimas krenta ant vyro pečių. Labai brangiai kainuoja minimalaus komforto sukūrimas, pavyzdžiui, jeigu šeima gyveno dviejų kambarių bute, tai gimus naujagimiui būtų gerai įsigyti trijų kambarių būstą, o geriausia – isšsinuomoti arba nusipirkti namą netoli Vilniaus, gamtoje.

Tam, kad mama galėtų pailsėti nuo rūpesčių ir bemiegių naktų, būtina pasamdyti profesionalią auklę. Paskaičiuokite patys, kiek tai galėtų kainuoti.

Atrodo, kad dauguma merginų finansiniu požiūriu įžvalgesnės už vyrus, tad daugelis vyrų neklysta sakydami, kad moterų naivumas – mitas, rūpestingai slepiamas nuo vyrų (jų pačių gerovei).

Moterys, besirinkdamos būsimąjį širdies ir rankos valdovą, tikisi naudos iš jo „kišenės“, o tai, remiantis šeimos darnos ir vaikų auklėjimo “filosofija”, labai teisinga. Dažnai šeimos išyra dėl to, kad neturi galimybių išsinuomoti būsto ir gyventi atskirai nuo tėvų. Meginos  - praktiškos, todėl jos žino, kiek jos kainuos vyrui, todėl jos stengiasi išsirinkti finansiškai stabiliausią vyrą.

Dauguma vyrų apie tai net nesusimąsto, o veltui. Jeigu neesi pasirengęs išlaikyti šeimos, nedrįsti susituokti – tu neatsakingas, t.y. nenori, (negali) realiai (pinigais) priimti visų pasekmių už priimtą sprendimą.

Finansinė gerovė – tai patvarios šeimos pamatas, o meilė – graži pilis, kuri neturi būti statoma iš smėlio arba automobilio bei buto kreditų baloje.

Būkite sąžinigi – skaičiuokite. Visai įmanomas variantas: susėskite ir primeskite: mes mylime vienas kitą – gerai, bet ar esame pasirengę gyventi kartu? Kiek tai kainuos?

Šeima –  tai tarsi UAB’as, nes kiekvienas iš 2 akcininkų turi žinoti, kiek lėšų jis/ji skirs įstatiniam kapitalui. Kieno lėšos bus naudojamos tobulėjimui, plėtimuisi? Kada, už kelių metų galime pagimdyti vaiką, antrą? Tokie klausimai yra vertingi, nes jie atmerkia mums akis ir padeda išvysti realybę.

Gerovė - laimingos šeimos paslaptis?

Geras žodis – gerovė. Tai, galima sakyti, visa filosofija!  Pavyzdžiui, gyvena vyras ir gauna jis iš gyvenimo gėrybių: materialinių, fizinių, dvasinių. Visi žiūri ir mato: jis – sėkmingas, o tai, savaime suprantama, traukte traukia merginas. Gerovė – tai, kas savyje tam tikra prasme įkūnija teigiamą prasmę. Vyrui gerove gali būti: karjera, sėkmė versle, prabangus, greitas automobilis, laisvalaikis, kurį jis gali skirti draugams, asmeniniai pomėgiai, sportas, populiarumas tarp moterų , pripažinimas mėgstamoje veikloje ar srityje. Kai kurios iš minėtų gyvenimo dovanų yra trokštamos ir moterų, tačiau, kaip parodo realybė, skiriasi jų turinys.

Susituokti – netekti dalies gaunamų gyvenimo dovanų (tačiau atsiras kitų, galbūt net vertingesnių, pvz.: vaikai). Pavyzdžiui, populiarumas tarp moterų gali labai nepatikti žmonai, naujas prabangus automobilis  - palauks, kadangi šeima – svarbiausia ir pinigų srautai keliauja būtent į šeimos biudžetą, laisvalaikis su draugais pakeičiamas “turistiniais” žygiais po parduotuves, kelionėmis pas mylimą uošvę ir t.t. Peršasi išvada,  kad vyras gauna mažiau gėrybių, prie kurių jis priprato iki santuokos. Gerai, kai žmona ir šeima suteikia šiek tiek daugiau, nei paprastą gerovę, bet…

Reikia suprasti, kad šeima – tai viskas. Todėl pagalvokite, kas Jums svarbiau: viskas ar šeima? Čia - juokas, tačiau reikia būti pasiruošusiam atsisakyti tam tikrų įprastų malonumų, padaryti tai sąmoningai, kad nereikėtų nusivilti žmona ir šeimyniniais santykiais. Nuspręskite patys: ar jūs pasiruošę?

Santuoka - tai valios išbandymas!

“Susituokti – per pusę sumažinti savo teises ir dvigubai padidinti savo pareigas” – sakė filosofas A. Šopenhaueris. Vienas iš pagrindinių šeimos klausimų: kas namuose vyriausias? Šeimyniniai konfliktai, kaip ir visi likę, paremti: noru patraukti dėmesį, kova dėl valdžios, nesėkmės vengimu, kerštu. Valdžia šeimoje turi privalumų, nes vyriausias yra tas, kas priima galutinį sprendimą. Atsiranda galimybė rūpintis šeima teisingai, t.y. taip, kaip atrodo teisinga Jums,bet tuo pačiu su minėta teise ar galimybe būtina prisiimti ir atsakomybę, o tai – vienas iš sudėtingiausių žingsnių.

Jeigu vyras sprendžia šeimos finansavimo ir šiltos atmosferos kūrimo namuose klausimus, jam  atitenka svaresnis žodis priimant sprendimus. Jeigu vyras nesugeba vykdyti savo pareigų, o šeimą “ant kupros” velka žmona,  žodis atitenka jai. Bet kuriuo atveju, tų teisių, kurias vyras turėjo iki santuokos, jis jau nebeturės. Pavyzdžiui, nebus teisės laisvai susipažinti su įdomiomis merginomis, na, arba ši teisė taps labai ribota ir tam reikia nusiteikti. Taip pat yra galimybė, kad nebus teisės spręsti kada eiti į futbolą, žvejybą, ar galima vienam keliauti po pasaulį (pvz. per atostogas) arba su draugais – po susituokimo ceremonijos visos “įprastos” teisės mažų mažiausiai bus išgvildentos kartu su žmona.

Atsakydamas į klausimą “Kiek man kainuotų santuoka?“, kiekvienas gali įvertinti: ko atsisakyti lengva, kur atsiras nesklandumų, o ko apskritai neįmanoma “pašalinti” iš gyvenimo, o svarbiausia – vardan ko?